Paskaičiavau, kad kreditavimo sektoriuje dirbu jau 12 metų. Trečdalį savo gyvenimo. Ir projektai toli gražu ne su verslų, kurie sąskaitoje turi milijoną ir skolinasi antrą. Dažnai tai projektai, kai sprendžiasi būti ar nebūti klausimas. Tačiau paskutinis pusmetis neabejotinai buvo sunkiausias per visa šį laikotarpį.

Pasikeitė ne investicijos ar apyvartinių lėšų poreikis, ar sprendžiamų iššūkių priežastys. Pasikeitė pati kreditavimo rinka.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondo prijungimas prie „Invegos“ (dabar ILTE). Iki tol puikiai veikusi garantijų sistema aplipo begaliniais biurokratiniais procesais, o ir vaizdas į žemės ūkį iš Vilniaus dangoraižių viršutinių aukštų patapo labai iškreiptas. Nors buvo žadėta daugiau ir geresnių priemonių, vis dėlto finalas gavosi toks.

Garantijų įmonė sugeba taikyti kur kas griežtesnius reikalavimus kreditui, nei pati kredito įstaiga. Grafikų trumpinimai, garantijos dydžio mažinimai – tai tik keletas iš jų.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondo pabaigą sprendimą gaudavome per maksimaliai per  2 savaites. Dabar porą mėnesiukų tikrai reikia užsimesti. Įsivaizduokite, perki kombainą su kreditu ir ILTĖ garantija. Pardavėjui pasakai, kad pinigai geriausiu atveju bus po poros ar trejeto mėnesių...

Agroverslas, norėdamas gauti kredito palūkanų kompensaciją privalo imti ir ILTĖ garantiją. Tie patys plius 2 mėnesiai prie kredito ir dar nemenkas mokestis už garantiją. Tuo tarpu kitiems verslams pakanka užpildyti prašymą ILTE‘i nenaudojant jokios garantijos.

Turbūt visi gerai pamename lengvatines paskolas Covid laikotarpiu. Puiki priemonė. Žemės ūkio paskolų garantijų fondui pakako vos poros mėnesių biurokratinio rato sukimo. Negaliu palyginti ILTĖ tempų, tačiau jau daugiau nei pusę metų įvairiais lygmenimis kalbama dėl maksimalios  garantijos agroverslui sumos suvienodinimo su kitais verslais (šiuo metu 2 kartus mažesnė), tačiau kol kas tą skaičių galime matyti tik paskutinėje pristatymo apie ILTĖ veiklą skaidrėje „Darbai, kuriuos kažkada padarysime“.

O kur dar tipinis valdininko išmanymas „ko ūkininkui reikia labiau“, „ūkininkai nesupranta, mes suprantam geriau“ ir pan. Klasika.

Finalas paprastas. Garantija kreditoriams suteikia galimybę prisiimti šiek tiek daugiau rizikos, leidžia skolinti pigiau. To nebeliko ir panašu, kad ILTĖ leidžia iltis vis giliau.

Kiekvieną dieną augantis finansinių paslaugų reguliavimas – tai dar viena neganda. Kartais pradeda atrodyti, kad priežiūros institucijų šūkis „Kasdien po dar vieną lentelę visiems!”. Griežtėjantis reguliavimas mažina kredito įstaigų galimybes ir norą prisiimti bent kiek daugiau rizikos.

Dar pridėkime ir tai, kad sprendimai dėl kredito suteikimo vis labiau centralizuojami ir tolsta nuo pačių kredito gavėjų. Fiziškai, morališkai ir mentaliai. Ūkininkas tampa tiesiog žaliai arba raudonai degančiu rodikliu ekrane.

Taigi, jei jau versle padarėte klaidą (o agrosektoriui jos super brangios), labai tikėtina, kad finansavimas nuo jūsų dar labiau nutols ir „Facebook“ atsiras dar vienas skelbimas su užrašu “parduodamas visas ūkio turtas”.