Krakėse – vienintelis ir unikalus daiktas visoje Lietuvoje: pasigrožėti gali visi

Krakėse laikomas ypatingas ir išskirtinis daiktas – pirmoji lietuviška armonika, kurią sukūrė armonikų meistras Aurimas Puskunigis. Dvejus metus užtrukęs nuo idėjos iki jos įgyvendinimo, kūrėjas džiaugiasi ne tik puikiai pavykusiu muzikos instrumentu, bet ir jo tolesniu „gyvenimu“ Krakėse.

Naujasis muzikos instrumentas nuo šiol yra Krakių kultūros centro nuosavybė, o kadangi lietuviškoji armonika savo konstrukcija kiek skiriasi nuo kitų armonikų, centro direktorius Robertas Dubinka teigė dėsiantis visas pastangas, kad kuo greičiau išmoktų sklandžiai groti ir su lietuviškąja armonika.

„Pirkome katę maiše“, – prisiminęs, kaip prieš dvejus metus sutikęs užsakyti ir įsigyti pirmąją lietuvišką armoniką, nusijuokė R. Dubinka.

Lietuvoje armonika yra vienas populiariausių muzikos instrumentų, bet lietuviai savo armonikos niekada taip ir neturėjo. „Mes nuo 19 amžiaus vidurio grojome ir vokiškomis armonikomis, ir rusiškomis, bet tokios lietuviškos taip ir nebuvo. Mūsų meistrai dažniausiai perdirbinėdavo iš vokiškos armonikos į rusiško grojimo armoniką ir panašiai“, – pasakojo R. Dubinka.

Prieš gerą dešimtmetį A. Puskunigis armonikas pradėjo tiesiog remontuoti, perdirbinėti. Tačiau ilgainiui jam kilo idėja iš naujo pagaminti armoniką visiškai naujai. Tiesa, kūrėjo kolekcijoje jau yra nemažai jo paties pagamintų armonikų „Vytis“, „Amber“: jomis jau grojama, tačiau pastarosios yra pagamintos pagal rusišką pavyzdį.

„Prieš kelis metus jam kilo idėja padaryti lietuvišką armoniką. Vadinasi, ji yra kitokio rinkimo, šiek tiek kitokio grojimo. Ir jis ją pagamino! Ir spėkit, kas buvo pirmieji, ją užsisakę?“, –  nusijuokė R. Dubinka. Susitaupęs pinigų, Krakių kultūros centras užsisakė šį muzikos instrumentą ir nuo šiol yra jo savininkai. Muzikos instrumentas bus naudojamas įvairių pasirodymų, koncertų metu.

Armonikos sumanytojas ir kūrėjas pasakojo, kad kelias nuo vizijos iki jos išpildymo pareikalavo nemažai pastangų. „Aš pats nesu profesionaliai nei grojęs, nei baigęs muzikos mokyklos, bet pradėjęs groti armonika bei akordeonu, susižavėjau jo skambesiu.

Todėl pradėjau šiuos instrumentus remontuoti bei taisyti. Po keleto metų supratau, kad nebenoriu vien tik taisyti. Pajutau, kad sekantis mano žingsnis yra autorinių armonikų gamyba.

Kadangi armonikų gamybos tradicijų nėra, jos nebuvo perduodamos iš kartos į kartą, teko mokytis pačiam, atrasti visas žinias per remontą.

Ir taip supratau, kaip galima padaryti dar įspūdingesnį, gražesnį, dar geresnį, o galų gale, padaryti lietuvišką armoniką, kurios mums taip reikia dabar“, – pasakojo meistras.

Jo teigimu, mes niekada neturėjom lietuviškos konstrukcijos – visada buvo tik kopijos, kažkokie hibridai, sulipdyti iš dalių… „O lietuviškos armonikos mes niekada neturėjome: kad būtų autorinė konstrukcija, išskirtinė schema, skambesys. Instrumentas labiausiai skiriasi valdymu, t.y pirštuote, nes ji yra skirtinga nuo kitų armonikų: vokiškų, rusiškų, kitų etninių grupių dumplinių instrumentų. Tad sukūriau unikalią, skirtingą sistemą“, — pasakojo kūrėjas.

„Didžiuojuosi ir džiaugiuosi tuo ką sukūriau: dirbau labai daug, kantriai ir ilgai, gal net ir viršijau savo užsibrėžtus tikslus.

Dabar pasistenkim visi kartu ir kiekvienas asmeniškai: puoselėkim savo armoniką, mokykimės ir mokykim ja groti, kantriai ir nuosekliai skleiskim savo kultūrą autentiškais lietuviškais atributais“, – savo socialinėje paskyroje rašė A. Puskunigis.