Nušienavus atsidengė piliakalnio stendai

Dėl varganai skirstomų lėšų Kretingos rajono piliakalniai, patenkantys į Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos pavaldumą, dažnai didžiąją vasaros dalį skęsta aukštų žolių jūroje. Žmonių lankomų piliakalnių teritorijos ir aplinka geriausiu atveju šienaujamos porą kartų per vasarą. O būna ir vienkartinis šienavimas. Dėl sukultūrintų gamtos ir istorijos objektų priežiūrai skirtų lėšų trūkumo laukinė gamta greitai užkariauja aplinką.

Aukštos žolės jūra

Tik praėjusią savaitę buvo nušienautas Kartenos piliakalnis. Gerokai įpusėjus liepai piliakalnio prieigos, jį supantys takai skendėjo tokioje aukštoje žolėje, kad tik gerokai pasistiebus galėjai įžiūrėti ir perskaityti nuorodas bei stendus. Tai iliustruoja ir publikacijos nuotraukos. Tada lankant piliakalnį galvoje sukosi mintis, kad šią vasarą jokių renginių Kartenos piliakalnyje jau nenumatyta, tad negi viskas taip ir bus atiduota gamtos valiai? Ar viena lankomiausių rajono vietų paskęs užmarštyje, piliakalnis ir šalia esantis Abakų (Kartenos) lurdas nesulauks dėmesio?

Piliakalnio šienavimo darbai prasidėjo paskutinę liepos savaitę. Šios savaitės pradžioje nenušienauta buvo vadinama piliakalnio ,,kepurė”, dėl labai stataus šlaito bene sunkiausiai prieinama vieta. Tačiau Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Salantų regioninio parko vadovas Modestas Šečkus patikino, kad šienavimo darbai tęsis.
,,Šiemet didesnis dėmesys buvo kitiems objektams, darbams Kartenos piliakalnyje atėjo eilė pagal numatytą darbų grafiką”, – teigė M. Šečkus.

Šventei ruošiamas Vyšnių kalnas

Pasak Salantų regioninio parko vadovo, Kartenos apylinkėse rugpjūčio 15–ai dienai reikia paruošti Gintarų piliakalnį (Vyšnių kalną), kur Žolinės dieną numatytas didelis renginys. Šis piliakalnis jau buvo šienautas, dabar teks tik papildomai kai ką pataisyti.
Du gan populiarūs gamtos ir istorijos rajono objektai patenka į Kartenos seniūnijos teritoriją. Kaip derinami ir suderinami regioninio parko ir seniūnijos interesai bei jų atsakomybių ribos ir darbai? Juk ne vienam gali kilti klausimas, kaip savo įžymybėmis rūpinasi seniūnija, o kaip – parko administracija?
Pasak Kartenos seniūnės Alinos Jonutienės, piliakalnio šienavimu rūpinasi regioninio parko administracija. Seniūnija, kasmet iš savivaldybės biudžeto gaunanti šiokias tokias lėšas aplinkos priežiūrai, labiau prižiūri piliakalnio teritorijos takus, aplinką.

Visa Kartena – saugoma teritorija

,Visa Kartenos seniūnija patenka į saugomą teritoriją, tad plotai dideli, darbų netrūksta, o norisi, kad čia viskas būtų gražu, patrauklu, patogu atvykusiems žmonėms. Su Salantų parko administracija deriname darbus, teritorijos priežiūrą. Štai dabar sutarta, kad iki rugpjūčio 12 dienos parko administracija pasirūpins, kad Žolinės dieną ant Vyšnių kalno būtų galima organizuoti renginį,” – sakė A. Jonutienė.
Pasak Kartenos seniūnės, sutarus su Salantų regioninio parku buvo atnaujintos blogos būklės kai kurios piliakalnio laiptelių pakopos, stendai. Ji teigė, kad iš esmės sutarimas su parko administracija yra, tik gal ne visada sprendimai įgyvendinami taip greit, kaip norėtųsi. Pavyzdžiui, yra sutarta, kad iki Joninių piiakalnyje joks šienavimas nevyksta. Taip saugoma gyvūnija ir perintys paukščiai. Piliakalnio teritorijos priežiūros darbas sunkus, nes beveik viską reikia atlikti rankomis, technikos panaudojimo galimybės visai minimalios.
Šiemet bene pirmą kartą, pasibaigus mokslo metams, Kartenos moksleiviai surengė masinę iškylą prie piliakalnio, regioninio parko administracija pasirūpino aplikos sutvarkymu.

Pas kaimynus viskas panašiai

Apie santykius ir atsakomybės pasidalinimą su Salantų regionio parko direkcija panašiai kalbėjo ir Imbarės seniūnijos seniūnas Antanas Turauskis. Liepos mėnesį didžiulis renginys, sutraukęs minias žiūrovų ir dalyvių, vyko ant Imbarės piliakalnio. Pasak seniūno, renginiui teritorija buvo ruošiama kartu dalyvaujant abiem administraciniams vienetams: seniūnija šienavo iki piliakalnio šlaitų pradžios, o pačią kalvą – regioninio parko žmonės.

Ar gamta įveiks žmogų?

Kartenos ir Imbarės piliakalnių sutvarkymas, atvėrimas turistams, keliautojams, rajono gyventojams, renginių organizavimui buvo puikus projektas. Tačiau jau ir seniau kirbėjo mintis, o kokia ateitis laukia šių ir kitų gražiai atliktų darbų? Faktas, kad mūsų geografinių platumų gamta gyvuoja, plečiasi, žaliuoja gana greit, intensyviai. Neprižiūrėsi, apleisi ar apsileisi – visas sukultūrintas gamtos grožis greit pavirs tik laukine gamta.
Matyt, viskas priklauso nuo skiriamų lėšų. Iš saugomų teritorijų administratorių jau seniau yra tekę girdėti, kad gražiausia yra natūrali gamta, kad stengiamasi rasti tinkamą balansą tarp sukultūrintos ir natūralios gamtos.
Tam neįmanoma prieštarauti. Tačiau ar tokia formuluotė nėra neretai parkų administratorių aplaidumo ir neveiklumo pateisinimas? Kai trūksta pinigų, kiek galime – tiek dirbame, prižiūrime. O pinigų, kaip įprasta, skiriama mažai, jų pakanka tik kartą prižiūrimas teritorijas pašienauti. Giliau palandžiojus po Kartenos piliakalnio aplinką pamatai, kad kažkada buvusius sutvarkytus ir atstatytus takus takelius, gana romantiškose vietose dar stovinčius poilsio suolelius jau visiškai pasiglemžė gamta. Tai byloja, kad vienkartinio pašienavimo nepakanka, o kažkada įgyvendintų projektų laukia tik neišbrendama žmogaus ūgio žolių jūra?