Kaip primena Etninės kultūros taryba, Lietuva pasižymi ypač turtingomis ir išskirtinėmis kalendorinių švenčių tradicijomis. Jų puoselėjimą ir sklaidą Lietuvoje globoja valstybė, įtvirtindama tam tikras teisines nuostatas. Be to, Lietuva įsipareigojo puoselėti savo kalendorinių švenčių tradicijas ir tarptautiniu lygiu, ratifikuodama UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją.

Lietuviškų tradicijų puoselėjimas labai svarbus kuriant Lietuvos įvaizdį, suteikia jam savitumo, patrauklumo ir įvairesnių spalvų. Kitiems galime būti įdomūs būtent savo unikalumu.

Žiemos metas išsiskiria gausiais senaisiais lietuviškais papročiais, kuriuos galima tęsti ir kūrybiškai pritaikyti dabarčiai. Ypač siūloma atkreipti dėmesį į kai kuriuos iš jų.

Adventinės vakaronės

Daug kur Lietuvoje advento laikotarpiu buvo būdinga žmonėms rinktis pavakaroti, per tuos susibūrimus dainuoti senąsias dainas su priedainiais leliumai ir kt., žaisti žaidimus, sekti pasakas ir įvairias istorijas, taip pat dirbti įvairius darbus.

Adventiniai turgūs

Taip pat siūloma prisiminti advento turgų tradicijas. Aukštaitijoje (Kėdainių, Panevėžio, Rokiškio, Zarasų, Ukmergės apylinkėse) buvo populiaru advento laikotarpiu kas savaitę rengti po turgų: pirmasis – šeškaturgis (šilti drabužiai, pirštinės, kailinukai, šeškų kailiai ir t.t.) antrasis – skaistaturgis (įvairios dovanos), trečiasis – saldaturgis (gėrybės šventiniam stalui). Tuo tarpu Mažoji Lietuva garsėjo gruodžio viduryje rengiamu Žąsų turgumi.

Advento vainikai

Dar viena nuostabi tradicija – advento vainikų paprotys. Tai Lietuvoje vis labiau plintanti tradicija, atkeliavusi per Mažąją Lietuvą – adventinių vainikų rišimo ir keturių vainiko žvakelių uždegimo paprotys.

Šiaudiniai sodai

Kartu reikia prisiminti ir aplinkos dekoravimo šiaudiniais bei kitais tradiciniais dirbiniais paprotį. Šiam žiemos metui būdinga šiaudinių sodų ir kitų dirbinių iš šiaudų rišimo tradicija  – lietuviški šiaudiniai sodai, kaip žinia, įtraukti į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Per Kalėdas nuo seno buvo įprasta namuose pakabinti naują šiaudinį sodą, pasipuošti kitais šiaudiniais dirbiniais, popieriniais karpiniais, mediniais paukšteliais, javų pėdais ir visžaliais augalais.

Kalėdų eglutės

Etninės kultūros taryba siūlo prisiminti ir Kalėdų eglutės puošimą tradiciniais dirbiniais. Lietuvoje nuo XIX a. vidurio prigijęs paprotys puošti Kalėdų eglutę pasižymi tradiciniais papuošimais iš šiaudų, spalvoto popieriaus ir kt.  Eglutės taip pat buvo puošiamos obuoliukais, saldainiais, figūriniais sausainiais, vatos gumulėliais.

Blukio vilkimo ir deginimo paprotys

Kalėdų pradžia pasižymi apeiginę prasmę turinčiu papročiu – triukšmingu kaimynų lankymu tempiant blukį (medžio trinką, kelmą ar kaladę), kuris sudeginamas simbolizuojant per metus susikaupusio blogio sunaikinimą.

Senis Kalėda

Lietuviškas Senis Kalėda skiriasi nuo Santa Klauso tiek savo išvaizda (vietoj raudonos aprangos – išvirkšti kailiniai, sujuosti juosta ar lininiu rankšluosčiu), tiek  savo kalba (pasižyminčia tradicinėmis oracijomis ir palinkėjimais), tiek veiksmais (vienas svarbiausių veiksmų – laiminimas beriant grūdus, linkint gerovės, skalsos ir darnos būsimais metais).

Kalėdojimas

Triukšmingos šokių vakaronės ir kalėdotojų vaikštynės tarpušvenčiu. Nuo Kalėdų antrosios dienos iki Trijų Karalių šventės sausio 6 d. (tarpušvenčiu) buvo įprasta Lietuvoje beveik kasdien rengti šokių vakarones, taip pat persirengėlių (kalėdotojų) vaikštynes.

Šv. Liucijos diena

Beje, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pastaruoju metu Lietuvoje per adventą vis labiau populiarinama iš Švedijos kilusi Šv. Liucijos diena (gruodžio 13 d.), kuri nėra būdinga lietuviškiems papročiams, nes yra susijusi su senuoju Julijaus kalendoriumi, kuris prasilenkia su lietuviškų kalendorinių papročių ypatumais.

Lietuviškos advento ir Kalėdų dainos

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje vis labiau įsitvirtina angliškos kalėdinės dainos, nors galime didžiuotis itin gausiu lietuviškų kalėdinių dainų repertuaru – visų pirma lietuvių liaudies advento–Kalėdų dainomis, be to, yra nemažai gražių lietuviškų autorinės kūrybos dainų Kalėdų tematika. Rekomenduojame šiuo kalendoriniu laikotarpiu per renginius naudoti lietuviškų advento–Kalėdų dainų įrašus (pavyzdžiui, panaudojant Etninės kultūros globos tarybos paskelbtą YouTube platformoje grojaraštį „Advento ir Kalėdų folkloras/postfolkloras“).