Šv. Agotos duona – apsauga nuo nelaimių ir bėdų
Lietuviai nuo seno garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdienį maistą – duoną. Vasario 5 dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona gelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies, padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo. Atėjus krikščionybei, senoji lietuvių šventė sutapatinta su šv. Agotos varduvėmis. Duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose.
Apie šv. Agotą ir Duonos dieną plačiau papasakojo Krekenavos bazilikos rektorius ir parapijos klebonas kun. dr. Gediminas Jankūnas.
Kaip šv. Agota ir duona yra susijusios? Kuo šv. Agota buvo ypatinga?
Šv. Agota gimė Sicilijoje, Katanijoje, III amžiaus viduryje. Tais laikais krikščionybė dar nebuvo pripažinta kaip religija, tačiau Agota išpažino ši tikėjimą ir davė įžadus būti skaisti. Tačiau jos tėvas norėjo ją ištekinti. Kadangi Agota nepakluso tokiems norams, buvo atiduota į viešnamį. Vėliau pakartojus pasiūlymą tekėti, Agota vis tiek nesutiko, tuomet ji buvo žiauriai nukankinta, jai nupjovė abi krūtis. Paveiksluose ir drožiniuose šv. Agota buvo vaizduojama laikanti padėklą su nupjautomis krūtimis. Pavaizduotos krūtys atrodė kaip duonos kepaliukai, tad taip ir susiėjo šios dvi dienos į vieną šventę. Kadangi Agota buvo sudeginta ant laužo, ji taip pat laikoma sergėtoja nuo gaisrų.
Kuo duona svarbi tikintiesiems?
Bažnyčiose šią dieną mes šventiname duoną. Dažnai ją atsineša patys tikintieji, tačiau ir mes būname paruošę duonos gabaliukų, kuriuos vėliau parapijiečiai gali parsinešti namo, įsidėti į automobilį, piniginę ar kitur. Tikima, kad pašventintas gabaliukas apsaugo. Senais laikais motinos savo sūnums įsiūdavo gabaliuką į drabužius, kad apsaugotų.
Duona kasdienybėje. Ar tai dar toks pat svarbus maistas kaip kadaise?
Reikia pripažinti, kad duona vis mažiau svarbi kasdienybėje. Tie, kurie ją kepa, yra pastebėję, kad Lietuvoje populiarumas mažėja. O juk yra šalių, kur duona – egzotika. Mums tai vis dar kasdienis maistas, tačiau dalis žmonių duonos atsisako. Krekenavoje duona mums ypač artima, nes visai čia pat įsikūrusi Radviliškių kaimo kepykla, kur puoselėjamos duonos kepimo tradicijos. Šiemet šv. Agotos diena sutampa su sekmadieniu, tad su Kisieliais esame sutarę, kad jie šią dieną iškeps mums didelį duonos kepalą, kurį šventinsime ir dalinsime tikintiesiems.
Na, o kokia jūsų mėgstamiausia duona?
Aš asmeniškai valgau tik Kisielių keptą duoną. Tačiau mėgstu skonius maišyti. Juk vienas skonis atsibostų. Tad vieną kartą renkuosi su kanapėmis, kitą – pilno grūdo ir t. t. Turiu pripažinti, jei namuose trūksta duonos, man pasidaro neramu, nesaugu, todėl visuomet turiu jos turėti.
Samanta Ilonytė ("Jūsų Panevėžys")