PVM atotrūkis 2024 m. siekė 13,2 proc. – 1,9 proc. punkto mažiau nei prieš metus

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis Lietuvoje 2024 metais siekė 13,2 proc. – 1,9 proc. punkto mažiau nei prieš metus, kai sudarė 15,1 proc., rodo išankstiniai Europos Socialinių ir Ekonominių tyrimų centro duomenys.

2022 m. PVM atotrūkis šalyje buvo 12,2 proc., 2021 – 13,1 proc.

Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo pavaduotojo Artūro Klerausko, PVM atotrūkio padidėjimas 2023-aisiais buvo fiksuojamas dar 17-oje Europos Sąjungos (ES) valstybių.

„Rezultatai parodė, kad tai nėra kažkokia Lietuvos unikali nesėkmė ar unikalus atvejis, todėl, kad 17 šalių iš visų ES šalių įvyko lygiai tokie pat pokyčiai ir jie dar dramatiškesni. Estijos ir Latvijos rodiklis padvigubėjo, o Lenkijos padidėjo 5 proc.“ – šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje teigė jis.

A. Klerausko teigimu, anksčiau, 2021 ir 2022 m. fiksuotas ženklus PVM atotrūkio mažėjimas gali būti siejamas su Covid-19 viruso pandemijos padariniais.

„2021 ir 2022 m. tas mažėjimas, kuris buvo Lietuvai irgi išskirtinių žemumų, truputį buvo dirbtinai paskatintas pandemijos reiškinių ir ekonominės veiklos ribojimo. O praėjus tai įtakai mes tiesiog grįžome į natūralią (...) tendenciją. Jei išimame tą duobę grafike, tai realiai mes ir turime tą tvarią mažėjimo tendenciją, kuri, sakykime, (...) yra ganėtinai nuosekli“, – sakė jis.

Remiantis A. Klerausko pristatytais duomenimis, VMI administruojamų PVM pajamų pernai surinkta 10 proc. daugiau nei 2024 m. – 6 960 mln. eurų.

Tuo metu VMI vykdant priežiūros veiklą, labiausiai orientuotą į rizikos, susijusios su PVM vengimu, valdymą, gyventojams papildomai deklaruojant arba tikslinant savo PVM deklaracijas į valstybės biudžetą surinkta 210,3 mln. eurų.

Tai, anot A. Klerausko, įvyko dėl skaitmenizavimo, pagerinto duomenų valdymo ir platesnių informacinių mainų.

Išmaniųjų kasos aparatų naudojimas didina mokesčių surinkimą

VMI viršininkės pavaduotojo teigimu, mokesčių surinkimui padeda ir nauji, išmanieji kasos aparatai, kvitų duomenis automatiškai teikiantys inspekcijai. Jis tikina, kad didžioji dalis verslininkų juos jau įsigijo.

 

Galėtume pagrįstai teigti, kad pagaliau šitas procesas eina į pabaigą, šiai dienai (...) turime apie 60 tūkst. kasos aparatų naujų, kurie integruoti į sistemą. Mūsų vertinimu, (...) čia daugiau prognozavimas, kad šiai dienai jų yra apie 85 proc. minimumui visos pilnos aibės, kurią mes prognozavome“, – sakė jis.

„Galimai apie 7 tūkst. galbūt tų smulkiųjų verslininkų liko, kurie dar neturi šiai dienai tų naujųjų kasos aparatų“, – pridūrė A. Klerauskas.

Reikalavimas įsigyti išmaniuosius kasos aparatus, kurie automatiškai teiktų kvitų duomenis VMI, įsigaliojo praėjusių metų gegužę. Iki šių metų pradžios VMI taikė tolerancijos laikotarpį prekyba užsiimantiems smulkiesiems verslininkams ir jų nebaudė.

BFK pirmininkui A. Sysui paklausus, ar dabar neįsigijusiems išmaniųjų kasos aparatų bus skiriamos baudos, A. Klerauskas teigė, jog bus atsižvelgiama į jų neįsigijimo priežastis.

„Jeigu yra akivaizdu, kodėl prekybininkas dar neturi kasos aparato, tai to kvituko nebus. Tačiau, jeigu tai yra įžūlus elgesys ir neatsižvelgimas į tų apsilankymų prekyvietėse metu duotus nurodymus, tai tada bus ir kvitukai“, – aiškino jis.

A. Klerauskas pažymi, jog yra pastebimas ženklus išmaniųjų kasos aparatų poveikis mokesčių surinkimui.

„Duomenų perdavimas iš kasos aparato į serverį online, iš principo, sudaro nuolatinės stebėsenos galimybę. Prekybininkai patys tą supranta“, – teigė VMI atstovas.

„Dabar, kai pasižiūrėjome, tarpinį rezultatą nusiėmėme – tie, kas praėjusiais metais įsigijo ir pradėjo naudoti tą duomenis perduodantį kasos aparatą, jų apskaitomų pajamų tendencijos yra diametraliai priešingos negu tų, kurie dar naudoja senuosius kasos aparatus“, – tęsė jis.

2025 m. gegužės 1 d. įsigaliojo reikalavimas prekyba užsiimantiems verslininkams įsigyti išmaniuosius kasos aparatus, teikiančius duomenis į i.EKA sistemą.