Balandžio tradicija – Nacionalinis miškasodis: pagalbininkai laukiami jau kitą šeštadienį
Kiekvieną pavasarį, balandžio mėnesį, Valstybinių miškų urėdija (VMU) kartu su Aplinkos ministerija, Lietuvos gyventojus kviečia prisijungti prie Nacionalinio miškasodžio. Tradicija gyvuoja jau ne vienerius metus, tik skiriasi talkos datos: šiais metais medelių sodinimas suplanuotas balandžio 25 d., o miškasodis dedikuotas asmeninei Prezidento Valdo Adamkaus 100-o metų sukakčiai pažymėti.
Jubiliejui paminėti
Nacionalinio miškasodžio iniciatyva, anot miškininkų, siekiama skatinti žmones domėtis miškininko profesija, geriau pažinti pačią gamtą ir mėgautis ja. Visgi darbas, kurį tądien miškininkai atlieka kartu su prisijungusiais talkininkais, tėra maža dalelė kasdienio jų triūso – su pagalba ar be jos miškasodis vyksta kiekvieną pavasarį.
Pasak VMU Rokiškio padalinio vyriausiojo miškininko Justo Vojegos, balandžio 25 d. padalinys ketina apsodinti 1,7 ha plotą Bajorų miške (visai netoli tos vietos, kur miškasodis vyko pernai): „Miškininkams miškasodis prasidėjo jau prieš porą savaičių – intensyviai dirbama visose šalies girininkijose. O visuomenės, norinčios pagražinti Lietuvą ir prisijungti prie medelių sodinimo, miškininkai laukia kitą šeštadienį nuo 10 val. ryto. Bajorų miške bus pasodinta 5 tūkst. 900 ąžuolų ir 900 paprastosios vinkšnos sodinukų“.
Pašnekovas šyptelėjo, kad minėtą plotą dėl derlingo dirvožemio ankstesniais metais „taupė“ – buvo palikę būtent ąžuolams sodinti ir šiais metais sumanymui įgyvendinti susiklostė itin palankios aplinkybės: Nacionaliniam miškasodžiui buvo pasirinkti būtent ąžuolai – stiprybės, ilgaamžiškumo bei valstybingumo simbolis.
Vienai porai – iki 300 sodinukų
Pasak J. Vojegos, kartu su ąžuolais sodinama paprastoji vinkšna – guobinių šeimos atstovė, lygiai taip pat mėgsta derlingesnę žemę ir puikiai tinka ąžuolams į kompaniją. Visus minėtam plotui paruoštus 6 tūkst. 800 sodinukų planuojama pasodinti tą šeštadienį, nors miškininkas atskleidė, kad šiemet sodintojai turi nusiteikti kiek daugiau padirbėti: nebebus naudojami specialūs miškininkų turimi sodinimo įrankiai, kuriais buvo naudojamasi pernai ar užpernai.
„Sodinti ąžuolą yra sudėtingiau, nei pušį. Sodinukai bus didesni, atvira šaknų sistema, tad teks darbuotis kastuvais – iškasti didesnę duobutę ir įdėti daugiau rankų darbo. Ar mums pavyks įvykdyti užduotį? Viskas priklausys nuo dalyvių skaičiaus ir žmonių darbo. Poroje dirbantys du asmenys tikrai gali pasodinti po 200-300 sodinukų, visgi kaip skelbiame kasmet, orientuojamės į tai, kad miškasodžio dalyviai gerai praleistų laiką, pabūtų gamtoje. Kiek pasodins, tiek“, – spaudimo nedarė miškininkas vis tik šyptelėdamas, kad pradėtą darbą visada norisi iš karto ir užbaigti. Preliminarus talkos laikas, anot pašnekovo, bus apie 3-4 val.
Rengia ir pramogų
O talkininkams miškasodžio organizatoriai žada duoti ne tik fizinio, bet ir protinio darbo: rengiama viktorina, kuri vyks sodinukams jau suradus savo vietą kirtime, o sodintojams ilsintis ir vaišinantis miškininkų paruoštais gardumynais.
Iki miškasodžio likus kiek daugiau nei savaitei, J. Vojega prašo interesantų registruotis internetinėje VMU svetainėje: Renginiai, nes matant dalyvių skaičių miškininkams yra paprasčiau organizuoti reikalingas darbo priemones. Šiuo metu dalyvauti miškasodyje Rokiškio apylinkėse jau užsiregistravę 44 asmenys, o jei talkininkų atsirastų apie 100-ą, pašnekovas prašo dalyvių pagal galimybes atsivežti savo kastuvą.
Anot specialisto, nors iniciatyva Rokiškyje kasmet turi nuolatinius draugus, pavyzdžiui, Skemų socialinių globos namų bendruomenę, Nacionalinis miškasodis skirtas labiau pavieniams asmenims: „Rajono įstaigos ir organizacijos prašo jiems surengti atskirą miškasodį, nes į darbą susiburia didelė dalis jų bendruomenės. Ta pati Skemų bendruomenė dalyvauja ne tik bendrame renginyje – jiems yra organizuojamas ir atskiras miškasodis. Rokiškio profesinio mokymo centro kolektyvas taip pat kasmet pareiškia norą prisidėti, tačiau – atskirą dieną“.
Džiugina sąmoningumas
Šiais metais Nacionalinis miškasodis sutampa su grįžtančia aplinkos švarinimo iniciatyva „Darom“. Visgi J. Vojegos teigimu, jie akcijų nedubliuos ir susitikę Bajorų miške koncentruosis į medelių sodinimą.
„Papildomo aplinkos švarinimo neorganizuojam, bet ta akcija anksčiau buvo organizuojama ir mūsų krašte. Tvarkyti mišką miškininkai imasi ir be atskirų akcijų, tačiau galiu pasidžiaugti, kad visuomenė darosi sąmoningesnė ir šiukšlynų nebepalieka. Gamta tikrai tampa jų atokvėpio, kokybiško laisvalaikio praleidimo vieta. Tenka matyti ir pavienių žmonių, kurie eina grybauti ar pasivaikščioti ir kartu surenka rastas šiukšles. Pasitaiko atvejų rasti itin senų šiukšlynų, kurie stūkso 20-30 metų, nes viskas yra apaugę krūmais, žolėmis ir medžiais“, – bendruomeniškumu didžiavosi J. Vojega.
