Ekstremali situacija baigiasi, problemos – ne: ūkininkai kompensacijų nesulaukė

Vyriausybė nusprendė atšaukti pernai dėl šalnų ir užsitęsusio lietingo laikotarpio paskelbtas valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, vien šalnos pažeidė daugiau kaip 13 tūkst. hektarų pasėlių. Nukentėjusiems ūkininkams išmokėta 3,3 mln. eurų paramos.

Tačiau liūčių padarinių vertinimas vis dar vyksta. Savivaldybės tik pradeda rinkti paraiškas dėl galimų kompensacijų.

Tuo metu ūkininkai sako – realybė visai kitokia nei skaičiai ataskaitose.

100 proc. sunaikintas derlius ir 700 tūkst. eurų nuostoliai

Bulvių augintojas Edas Sasnauskas pasakoja, kad 2024 m. liūtys jo ūkiui buvo pražūtingos.

„Yra savivaldybės pažymos, kad nukentėjo 100 proc. derliaus. Viskas buvo sunaikinta“, – sako ūkininkas.

Anot jo, situacija buvo plačiai nušviesta žiniasklaidoje, tačiau realios pagalbos taip ir nesulaukta.

„Apie tai rodė visi – LRT, TV3, LNK. Visi atvažiavo, nufilmavo, bet... nieko negavome“, – teigia E. Sasnauskas.

Jo skaičiavimu, nuostoliai siekia apie 700 tūkst. eurų.

„Sulaukiau net skambučio iš paties žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, kuris stebėjosi, kaip čia taip gali būti, kad žalos atlyginimo nėra. Pažadėjo išsiaiškinti situaciją, bet viskas tuo ir baigėsi“, – pažymi E. Sasnauskas.

2025 m. ūkininkas patyrė dar vieną smūgį.

„Patyriau apie 25 proc. nuostolių, bet net nebeforminau – nėra tikslo, nes žalos atlyginimo vis tiek negausiu“, – sako jis.

Žalos fiksavimas – tik formalumas

Pasak ūkininko, didžiausia problema yra pati sistema.

„Kalbantis telefonu iš savivaldybės išgirdau – „tu nei ieškok, nei vark, nes pinigų biudžete nėra“, – sako E. Sasnauskas. Jo teigimu, žalos vertinimas dažnai apsiriboja formaliomis procedūromis.

„Atvyksta komisija, surašo aktus – ir tuo viskas baigiasi“, – sako ūkininkas.

Kita problema – kompensacijų ribos.

„Galima gauti iki 30 tūkst. eurų. Bet jei ūkis patiria šimtų tūkstančių ar milijoninius nuostolius – tai visiškai neadekvatu“, – pabrėžia jis.

Dėl nuostolių ūkininkams kyla sunkumų vykdant finansinius įsipareigojimus.

„Anksčiau, prieš 8–10 metų, VMI buvo leidusi atidėti mokėjimus, juos išskaidant trejiems metams. Dabar tik pabandyk to paprašyti – iškrato viską iki paskutinės sagos“, – nusivylimo neslepia E. Sasnauskas.

Kilo bėdų ir dėl paskolos grąžinimo.

„Turėjau paskolą, kurios liko dalis nesumokėta, nes po 2024 m. nebuvo iš ko grąžinti. Siunčiau prašymus, aktus, jiems vienodai – padavė antstoliams, šie teismui. Va ir pagalba žemdirbiams“, – sako jis.

Kompensacijų nėra, mechanizmas stringa

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) pirmininkas Paulius Andriejavas patvirtina – ši problema nėra pavienė.

„Kiek žinau, mūsų asociacijos nariai negavo nei jokių papildomų išmokų, nei kompensacijų“, – teigia jis.

Anot jo, dabartinis žalos kompensavimo modelis yra pernelyg sudėtingas ir neefektyvus.

„Tai biurokratinis mechanizmas – reikalingos komisijos, įvertinimai, fiksavimai. Procesas turėtų veikti vieno langelio principu“, – sako P. Andriejavas.

Asociacijos pirmininkas taip pat kritikuoja atsakomybės paskirstymą.

„Vienareikšmiškai žalos atlyginimas turėtų vykti Vyriausybės lygmeniu. Savivaldybių biudžetai ir taip yra įtempti, tikėtis žalos atlyginimo iš jų yra naivu“, – pabrėžia jis.

„Daržovių augintojams metai apskritai buvo sudėtingi – dėl bendros rinkos situacijos, kainų, daržovių pertekliaus kitose šalyse. Finansinė situacija tikrai sunki. Laukiame naujo sezono ir tikimės, kad bus geresnis“, – sako P. Andriejavas

Ekstremali situacija oficialiai baigta, tačiau ūkininkams ji niekur nedingo.

Sunaikintas derlius, šimtai tūkstančių eurų nuostolių ir neveikianti kompensacijų sistema palieka juos vienus su problema.

Kol institucijos skaičiuoja hektarus ir milijonus ataskaitose, dalis ūkių skaičiuoja išgyvenimo galimybes.

Ir klausimas lieka atviras: jei net po ekstremalios situacijos pagalbos nėra – kada ji apskritai bus?