Vietinio turizmo tyrimas: pagrindines metų atostogas Lietuvoje leido 64 proc. gyventojų

Sodyba. AM nuotr. Sodyba. AM nuotr.

Lietuviai išlieka ištikimi savo šaliai rinkdamiesi kelionių kryptį, tačiau skirtingų kartų lūkesčiai vis labiau išsiskiria, teigia vietinio turizmo tyrimą užsakiusi nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“. Šiemet atliktas tyrimas parodė, kad per praėjusius metus pagrindines metų atostogas gimtojoje šalyje praleido net 64 proc. lietuvių, o bent su viena nakvyne po Lietuvą keliavo 69 proc. gyventojų.

„Tai rodo, kad pandemijos išugdytas įprotis atostogauti artimesnėse vietose įsitvirtino ir tampa ilgalaike tendencija – žmonės vis dažniau renkasi kokybę vietoje egzotikos, o vietinis turizmas tampa ne alternatyva, bet ir pirmu pasirinkimu“, – pranešime cituojama ekonomikos ir inovacijų viceministrė Agila Barzdienė.

„Tai ypač svarbu regionams – augant vidaus keliautojų skaičiui, stiprėja vietos verslai, kuriasi naujos darbo vietos ir atsiranda paskata investuoti į infrastruktūrą“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) atstovė.

Jaunimo aktyvumas keičia keliavimo kultūrą

Atliktame tyrime dėmesys buvo skiriamas ir vaikų neturinčių 18–30 metų asmenų, keliavusių po Lietuvą su nakvyne, įpročių analizei.

„Ši demografinė grupė yra potencialiai aktyviausia, bet ir reikliausia turizmo rinkos dalis. Jų keliavimo įpročiai dažnai diktuoja ateities turizmo madas, todėl šių gyventojų poreikių supratimas yra itin svarbus viso svetingumo sektoriaus plėtrai“, – pabrėžia „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova.

Tyrimas atskleidė, kad jauniausių keliautojų prioritetai gana ryškiai išsiskiria. Pavyzdžiui, 18–30 metų amžiaus gyventojai žymiai dažniau renkasi privačius būstus (41 proc., palyginti su 32 proc. visų keliautojų) ir reikšmingai dažniau naudojasi „Airbnb“ paslaugomis (28 proc., palyginti su 11 proc. visų keliautojų). Taip pat jie dvigubai aktyviau informacijos paieškai naudojasi „Instagram“ ir seka nuomonės formuotojų rekomendacijas.

„Socialinių tinklų įtaka kelionių planavimui auga eksponentiškai. Jaunimas aktyviai seka nuomonės formuotojus, ieško ne tik informacijos, bet ir įkvėpimo. Vieta turi būti ne tik populiari ir graži, bet ir suteikti patirčių, vertų dalytis socialiniuose tinkluose. Tai verčia mus iš esmės permąstyti, kaip pristatome Lietuvos turistines vietas“, – teigia „Keliauk Lietuvoje“ vadovė.

Tyrimo duomenimis, jaunimas ieško ne tik ramaus poilsio, bet ir aktyvių patirčių: žygių, dviračių maršrutų, barų, festivalių ir t. t. Tiesa, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra pastebi paradoksą – šie keliautojai rodo žymiai mažesnį pasitenkinimą kelionėmis – tik 71 proc., palyginti su 83 proc. visų keliautojų.

„Matome, kad jaunimas turi aukštesnius lūkesčius kelionėms, ieško ne tik gražių vaizdų, bet ir aktyvaus turinio, prasmingų patirčių. Kartu jie yra kritiškai nusiteikę ir mažiau linkę aplankytas vietas rekomenduoti“, – apibendrino „Keliauk Lietuvoje“ vyriausioji analitikė Jogilė Miežienė.

Kainų šuolis keičia kelionių pobūdį

Finansinis aspektas tapo vienu iš didžiausių iššūkių vietiniam turizmui, teigia agentūra. Vidutinės kelionių su nakvyne išlaidos, palyginti su prieš metus atlikto tyrimo duomenims, išaugo nuo 177 iki 207 eurų – 17 proc. per metus. 36 proc. po Lietuvą su nakvyne nekeliavusių gyventojų kaip pagrindinę to priežastį nurodė būtent per dideles kainas.

Trumpųjų vienos dienos kelionių sumažėjo nuo 48 iki 35 proc., o lietuviai vis dažniau renkasi ilgesnių savaitgalių keliones – jų populiarumas išaugo nuo 37 iki 45 proc.

Visgi, „Keliauk Lietuvoje“ vadovė O. Gončarova pabrėžia – nors toks pokytis tapo iššūkiu, kartu jis atveria ir galimybių atrasti naujas turizmo paslaugas.

„Kainų augimas yra neišvengiamas, tačiau jis taip pat skatina tiek keliautojus, tiek turizmo paslaugų teikėjus kūrybiškai prisitaikyti. Ilgesnės kelionės tapo populiaria alternatyva, nes žmonės ieško kokybės ir patirčių už prieinamesnę kainą“, – teigia ji.

Auga susidomėjimas mažiau žinomais regionais

Nors šalies gyventojai keliaudami po Lietuvą vis dažniau ieško unikalių patirčių, rinkdamiesi kelionių kryptis jie išlieka gana konservatyvūs – keliauja į Palangą, Druskininkus, Klaipėdą, Birštoną bei Šventąją.

Tiesa, susidomėjimas mažiau populiariais regionais taip pat auga – šių metų duomenimis, po juos keliavo 43 proc. gyventojų, kai 2024 m. šis skaičius siekė 33 proc.

Populiariausiomis veiklomis kelionių metu išlieka gamtos objektų lankymas, kurį renkasi 40 proc. keliautojų, ir ramus poilsis – 40 proc. Kelionių metu besilankančiųjų kavinėse ir restoranuose sumažėjo nuo 39 iki 31 proc., o tai taip pat gali signalizuoti apie siekį mažinti išlaidas.

Video