Dilgėlių naikinimas 

Norint visam atsikratyti dilgėlių sklype reikia atidžiai ištirti „priešą“. Dilgėlė turi mišrią šaknų sistemą - centrinė šaknis į žemę įsigilina 25 cm, o šoninės šaknys gali siekti 35-45 cm. Sodininkystėje naudojami keli būdai, kaip liaudiškomis priemonėmis pašalinti dilgėles iš sodo:

Kalio druskos tirpalas – dilgėlių naikinimui paruošiamas darbinis tirpalas iš 300 g medžiagos ir kibiro nusistovėjusio vandens. Šiuo tirpalu laistomos lysvės, po to jas reikia uždengti mulčio sluoksniu.

Verdantis vanduo. Kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje pagrindines dilgėlių susikaupimų vietas galima išdeginti verdančiu vandeni, laistant juo plotą, užimtą piktžolių. Verdantis vanduo padeda ir vasaros metu, kai dilgėlės aukštai išaugo. 

Ne mažiau populiarus tarp sodininkų yra „alkoholinis“ kovos būdas. Maždaug 4 savaites prieš daržovių ir vaisių sėją lysves palaistykite tirpalu, paruoštu iš kibiro vandens ir 150 ml degtinės. Taip pat galite naudoti 6% etilo spirito tirpalą. Po laistymo kruopščiai ravėkite plotą.

Užsodinimas kitais augalais. Vienas iš paprastų ir prieinamų būdų pašalinti dilgėles iš sklypo – šalia jų sodinti augalus, kurie stabdo, slopina ir engia dilgėlių augimą.

Dilgėlių priešų sąrašas: krienai, topinambas, vejos žolės, bet kokie javai. Norint gauti maksimaliai efektyvų rezultatą, šalia dilgėlių geriau iš karto sodinti kelis augalus, kurie jas slegia. Šis metodas geriausiai tinka, kai piktžolės auga po pastatais arba palei tvorą.

Dilgėlių naikinimas mechaninėmis priemonėmis. Tinkamai atlikus, mechaniniai kovos su dilgėlėmis metodai duoda gerą rezultatą, leidžiantį visam laikui pašalinti piktžoles iš aikštelės.

Ravėjimas - klasikinis piktžolių kontrolės būdas, kuris veiksmingas tik tada, kai plote dar nesusiformavo platus dilgėlynas. Ravėjimo metu reikia stengtis pašalinti ne tik vertikalias, bet ir horizontalias šaknis.

Reguliarus šienavimas – šį būdą galima naudoti, jei dilgėlės užėmė labai didelę sklypo dalį. Dažnas žaliosios antžeminės dalies pašalinimas sulig žemės paviršiumi verčia augalą visas jėgas skirti jos atkūrimui ir augimui, todėl dilgėlių augimas ir plitimas prisistabdo, sulėtėja.

Dirvožemio dengimas plėvele – bet koks augalas, įskaitant dilgėles, negali išgyventi be šviesos ir saulės spindulių. Todėl vietas, kuriose išaugo piktžolės, praverstų uždengti juoda plėvele, faneros ar MPP, šiferio lakštais. Pridengdami lysves, turite padaryti plėvelėje skylutes sodinukams sėti.

Rudeninis dirvos perkasimas - vienas iš patikrintų mechaninių piktžolių kontrolės būdų. Jis turi būti gilus - ne mažesnis kaip 35-45 cm. Būtent tokiame gylyje yra dilgėlių šaknys. Kasdami apverskite dirvožemio sluoksnius ir palikite juos tokioje padėtyje.

Dilgėlių naikinimas herbicidais. Jeigu liaudiškos ir mechaninės priemonės nepadeda, tuomet dilgėlių naikinimui naudojami cheminiai preparatai-herbicidai. Atrankinio poveikio herbicidai padeda visam laikui atsikratyti agresyvios piktžolės, sunaikindami ją kartu su šaknų sistema, bet nekenkiant šalia augantiems naudingiems augalams. Kontaktiniai preparatai yra visiškai saugūs derlingoje dirvoje ir yra veiksmingi nuo daugumos piktžolių.

Kiaulpienių naikinimas

Kiaulpienių šienavimas. Naudokite įprastą dalgį, žoliapjovę arba vejapjovę. Pjaukite augalus minimaliame aukštyje nuo žemės paviršiaus 1–2 kartus per savaitę. Ir nors piktžolių visam laikui neatsikratysite, bet pristabdysite jų augimą, neleisite joms žydėti ir duoti sėklų, kol galiausiai jos išnyks iš sklypo.

Ši procedūra ypač efektyvi, kai kiaulpienės dar nesuformavo žiedynų ir nespėjo sužydėti. Jeigu jau tenka pjauti jas su gėlėmis, sudeginkite jas arba išmeskite toli už sklypo. Nekompostuokite ir nepalikite jų sklype, nes net ir nupjovus sėklos gali sunokti ir vėl išsibarstyti į visas puses.

Kiaulpienių šaknų iškasimas. Šio augalo šaknys į gylį gali siekti 30–50 cm, o pašalinti jas be įrankių vargu ar įmanoma. Jei išplėšite tik žalumynus ir viršutinę šaknų sistemos dalį, laikui bėgant augimas atsinaujins. Todėl saugiau iškasti visą šaknį. Pirmiausia kiaulpienes palaistykite, taip bus lengviausia jas ištraukti iš žemės su šaknim. 

Geras įrankis šiai operacijai - ilgas siauras sodo kastuvėlis arba peilis. Kruopščiai apkaskite kiaulpienę iš visų pusių aplink šaknį ir ištraukite kartu su žemės grumstu. Šaknis irgi nuneškite kuo toliau arba sudeginkite. Pažangesnis variantas - specialus šaknų šalinimo įrankis. Veikimo principas toks pat kaip ir kastuvo, tik procesas kiek paprastesnis. Įtaisykite įrankį tiesiai virš piktžolių ir įgilinkite į žemę. Tada patraukite viršun, kad ištrauktumėte šaknį.

Sudeginkite iš žemės pašalintas piktžoles. Jei tiesiog įdėsite jas į bendrą komposto krūvą, sėklos gali sunokti ir vėl išsibarstyti jūsų gėlyne, lysvėse ir vejose.

Laistymas verdančiu vandeniu. Užvirinkite vandenį ir tuoj pat užpilkite juo visas kiaulpienes. Vienam jų sąžalynui užtenka 0,5 litro. Siekiant efektyvumo, pakartokite procedūrą dar 2-3 kartus. Praėjus kelioms dienoms po karšto dušo piktžolės išnyks. Būkite atsargūs: jei verdantis vanduo pateks ant kitų augalų, tai pakenks ir jiems.

Laistymas actu. Sumaišykite lygiomis dalimis vandenį ir acto esenciją. Sausą ir bevėję dieną gausiai apipurkškite kiaulpienes. Dar galite supurenti žemę, kad actas greičiau pasiektų šaknų ir užpilti jo. Pilkite taikliai, stenkitės neapipurkšti actu kitų gerų augalų. Po 1-2 dienų iškaskite jau negyvas kiaulpienes. Siekiant didesnio efekto, acto tirpalą dar galima įpilti į duobutę, likusią po kiaulpienės.

Kalio druska. Aštriu peiliu nupjaukite antžeminę piktžolės dalį. Nupjautą vietą gausiai pabarstykite druska. Medžiaga ištrauks drėgmę iš šaknų sistemos, o augalas galiausiai mirs. Šis metodas yra geras, jei toje vietoje yra labai mažai kiaulpienių. Persistengus su druska, nepavyks išvengti dirvožemio įdruskėjimo. Tai reiškia, kad yra rizika, kad tokioje vietoje išvis niekas neaugs.

Herbicidai nuo kiaulpienių. Atkreipkite dėmesį, kad herbicidai būna visuotinio ir atrankinio veikimo. Pirmuoju atveju chemija sunaikins visus augalus, o antruoju – tik vienaskilčius ar dviskilčius, tarp kurių yra ir kiaulpienės. Rinkdamiesi prekę atkreipkite dėmesį į pakuotę, joje visada nurodoma, kam herbicidas tinka – pavyzdžiui, vejai apsaugoti nuo kiaulpienių ir kitų piktžolių. Geriausia su kiaulpienėmis vejoje susidoroja tie atrankiniai herbicidai, kurių sudėtyje yra acto rūgšties (sutrumpintai - MCPA) bei atrankiniai preparatai glifosato pagrindu.