Aplankyti tropinius drugius į šimtmečio gimtadienį švenčiančio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo oranžeriją Kaune gausiai plūstantys lankytojai pastarosiomis dienomis nustebę ilgėliau stabteli centrinėje oranžerijos dalyje – palminėje, smalsiai dairydamiesi ir klausdami: „Kas čia taip kvepia“? Erdvią patalpą stipriu, saldžiu aromatu užliejusį „kaltininką“ pamatyti ir labai lengva, ir gan sunku: lengva – nes tai didžiausia ir seniausia palmė ne tik palminėje, bet visoje VDU Botanikos sodo oranžerijoje. O sunku – nes įspūdingo dydžio, pusantro-dviejų metrų plotį pasiekiantis gelsvų smulkučių žiedelių žiedynas skleidžiasi pačioje oranžerijos palubėje, maždaug 12 metrų aukštyje, todėl jį pastebi toli gražu ne kiekvienas.

Tad jei visada norėjote pajusti, kuo kvepia žydinti palmė – pats metas apsilankyti VDU Botanikos sode, kur šiuo metu žydi seniausia ir didžiausia palmė, 1949 metais į Kauną iš Italijos Modenos botanikos sodo atkeliavusi palmetinė sabalpalmė (Sabal palmetto (Walt) Lodd.). 

Ši oranžerijos senbuvė nėra labai lepi ar įnoringa: sabalpalmės apskritai yra atsparus augalas, prisitaikęs išgyventi įvairiose, ne itin palankiose aplinkos sąlygose – esant sausroms, užsistovėjus vandeniui, nuo vandenyno pučiant stipriems druskos prisotintiems vėjams. Net ir žiemą šios palmės gali ištverti šalčius iki -13 oC. Kad sabalpalmės gerai augtų, užtenka tik karštų ir drėgnų vasarų.  

Sabalpalmės – vienos seniausiai egzistuojančių palmių, atsiradusios prieš daugiau nei 80 milijonų metų. Natūraliai šios palmės paplitusios Atlanto vandenyno skalaujamose pietrytinėse JAV teritorijose, Kuboje, Bahamose.  

Gamtoje palmetinė sabalpalmė užauga iki 20 m aukščio, jos vėduokliški lapai gali siekti iki 3 m ilgio. Ir gyvena ši palmė ilgai – vidutiniškai iki 80-90 metų, o kartais ir iki 150 metų ar daugiau.

Žydi pavasarį apie 1 mėnesį. Žiedeliai smulkūs, kreminės spalvos, susitelkę į didelius 1,5-2,5 m žiedynus.  Šalia šių metų žiedynų matyti ir juodos, iki 1 cm ilgio uogos – tai šios palmės vaisiai, kuriais gamtoje mielai smaguriauja įvairūs paukščiai, taip išplatindami sėklas po visas apylinkes. Beje, sėklos sudygsta be jokio vargo ir taip gausiai, kad dažnai sabalpalmė laikoma piktžole. O pačias sėklas vietos gyventojai nuo seno naudoja natūraliojoje medicinoje nestipriai karščiuojant, esant viršsvoriui ar danties skausmui.

Liaudyje palmetinė sabalpalmė dažnai vadinama kopūstpalme, nes viršūninai pumpurai, skoniu primenantys kopūsto šerdį ar artišoką, anksčiau buvo naudojami maistui. Sabalpalmės mediena lengva, minkšta ir atspari vandeniui, dėl to plačiai naudojama krantinių poliams.