Italai pomidorą vadina aukso obuoliu — pomo d‘oro, nes jie saldūs, sultingi ir gardūs, juose yra vitamino C, jie nekaloringi, juose beveik nėra riebalų. Ir mūsų stalas vasarą beveik neįsivaizduojamas be pomidorų, kuriuos auginant nereikia įdėti labai daug triūso. Nors pomidorai nėra intensyvios priežiūros reikalaujanti daržovė, bet specialistai įvardija 3 svarbiausius dalykus, kurie lemia gerą pomidorų derlių.

Genėjimas

Genėti pradedame nuo apačios: pirmoji pomidorų kekė užsimezga apačioje, pirmosios lapų šakelės auga apačioje, ligos taip pat dažniausiai pradeda pulti nuo apačios.

Todėl ir genime nuo apačios. Lapuose vyksta fotosintezė ir gaminasi maisto medžiagos, kurios maitina aukščiau esančius pomidorus. Tai reiškia, kad žydintiems ir beaugantiems pomidorams būtina palikti lapus, kurie yra žemiau, kad vaisiams užtektų jėgų augti dideliems ir skaniems. Tačiau tų lapų nereikia tiek, kad būtų panašu į mišką. Todėl svarbiausia palikti bent 2 lapų šakeles po keke, kai žydi; palikti bent 1 lapų šakelę po keke, kai pomidorai užsimezgė ir auga; nebūtina palikti lapų šakelės po keke, kai pomidorai jau užaugę ir noksta.

Pomidorų genėjimas ne visada priklauso nuo pomidorų augimo. Kaip sakoma, yra ir papildomų sąlygų, nes lapus reikia šalinti, kai jie remiasi į žemę ir tada, kai jie atrodo nesveiki, dėmėti ar susisukę.

Laistymas

Pomidorai turi būti laiku ir reguliariai laistomi. Tik ką pasodintus pomidorų daigus gausiai paliekite. Vegetacijos laikotarpiu rekomenduojama lieti 1—2 kartus per savaitę. Geriausias laistymo laikas yra antra dienos pusė arba pavakarys.

Jauniems daigams rekomenduojama 0,7—0,9 litro daigui, tačiau užaugusiems ir duodantiems derlių krūmams liekite po 10 litrų vandens. Visada stebėkite augančius augalus — jeigu lapeliai apvytę, liekite nežiūrėdami į nusistatytą laistymo periodiškumą. Nerekomenduojama pomidorų laistyti šaltu vandeniu, nes nuo šalto vandens jūsų laukiamas derlius bus ženkliai mažesnis.

Tręšimas

Vegetacijos laikotarpiu pomidorai turi būti kelis kartus papildomai tręšiami. Pirmą kartą tręšiami praėjus 10—12 dienų po daigų persodinimo į pastovią augimo vietą.

Antrą ir trečią kartą, su dviejų savaičių intervalu tręškite iškart po dirvos supurenimo arba kaupimo.

Atkreipkite dėmesį, kad, tręšiant tik azotinėmis trąšomis, jos stimuliuos lapų žalumą, o pomidorai noksta lėčiau. Azotinėmis trąšomis nerekomenduojama tręšti pirmąjį kartą, pirmajam tręšimui reikia kompleksinių fosforo ir kalio trąšų. Pomidorai nemėgsta chloro, todėl renkantis kalio trąšas kalio chloridas netinka.

Patartina rinktis kompleksines pomidorams skirtas trąšas. Iš mikroelementų pomidorams svarbiausi yra magnis ir boras. Apie magnio trūkumą signalizuoja margi lapai, kuriuose lapų gyslos yra žalios spalvos.

Viena veiksmingiausių organinių trąšų yra dilgėlių antpilas. Jaunas, dar be sėklų dilgėles susmulkinkite ir sukiškite į plastmasinę talpą. Ši masė turi užimti pusę plastmasinės talpos, kurios turinį iki viršaus užpilate vandeniu bei paliekate fermentuotis dviems savaitėms. Antpilas yra paruoštas, kada nustoja putoti.

Tuomet skieskite vandeniu 1:10 ir juo papildomai tręškite pomidorus.

Šiais antpilais papildomai tręšdami jauniems daigams naudokite po 0,5 litro, o išaugusiems po 1 litrą kelmui. Tačiau, jei prižiūrėdami pomidorų kelmus matote, kad augalai silpnoki, palaistykite šia „arbata“ papildomai.

S. Tijūnaitienė („Biržiečių žodis“)