Nors serbentai nėra per daug įnoringi, vis dėlto pavasarį jais vis tiek verta pasirūpinti, antraip jų derlingumas gali sumažėti, o uogos taps smulkesnės. Pavasarinę serbentų priežiūrą sudaro daugiausiai šios procedūros: genėjimas, tręšimas, laistymas, apsauga nuo ligų ir kenkėjų.

Pavasarį labai naudinga apvilkti serbentų krūmus plona balta agroplėvele augalų apsaugai nuo saulės nudegimų - tuomet serbentai nenukentės nuo pavasario saulės išdaigų. Dar reikia išvalyti žemės plotus po krūmais nuo seno mulčio ir sniego likučių, supurenti dirvą, kad ant jos paviršiaus nesusidarytų plutelė ir oras lengviau pasiektų šaknis, bei išravėti pirmąsias piktžoles. Tuomet bus galima pradėti genėjimą.

Serbentų genėjimas pavasarį

Sanitarinis serbentų genėjimas leis krūmams sustiprėti prieš žydėjimą ir derėjimą. Taipogi tai puiki proga apžiūrėti serbentus dėl ligų ir kenkėjų. Svarbu atlikti serbentų genėjimą iki aktyvaus syvų tekėjimo ir pumpurų brinkimo.

Serbentų genėjimo metu pašalinamos krūmo dalys, trukdančios augalo vystymuisi:

• sudžiūvę, žuvę nuo šalčio, kreivi ir lūžę ūgliai;

• ligotos ir plonos šakos;

• per tankiai augantys ūgliai ir šakos;

• tamsiai rudi seni stiebai ir šakos, kurių derlingumas jau išseko.

Svarbu žinoti, jog genėjimas gali skirtis priklausomai nuo serbentų veislės. Pvz., baltųjų ir raudonųjų serbentų formuojantis genėjimas atliekamas kitaip negu juodųjų serbentų.

Juodiesiems serbentams paliekami 5-7 pumpurai ant 2-4 metų amžiaus šoninių ūglių, likusius nupjauname. Galingi vienmečiai ūgliai patrumpinami 10-15 cm. Galiausiai juodųjų serbentų uogakrūmis turi tapti kompaktiškesnis ir "skaidresnis" centre. Sveikus nugenėtus ūglius be ligų požymių bus galima naudoti dauginimui.

Raudonųjų ir baltųjų serbentų genėjimas skiriasi nuo juodųjų tuo, kad jų šakos išlaiko didelį derlingumą iki 8 metų. Pilnaverčiam derėjimui uogakrūmiai turi turėti ir jaunus, ir senus ūglius. Nugenėti reikia tik viršutines niekad nederėjusias ūglių dalis, kartu pašalinti vilkūglius ir pačias seniausias šakas. Po genėjimo serbentų krūme turi likti 20–25 šakos (1–8 metų amžiaus).

Serbentų pumpurai atsiranda anksti pavasarį. Jeigu jie atrodo pernelyg išbrinkę, tai reiškia, kad augalo pumpurus pažeidė serbentinės erkutės. Tokius pumpurus – nedelsiant nugenėkite arba nugnybkite, kol kenkėjai iš jų nepasklido po visą serbentų krūmą.

Genėjimo metu verta atkreipti dėmesį į nupjautos šakos šerdį. Jeigu ji tamsi, o ne žalia, vadinasi, krūmas užkrėstas serbentinio stiklasparnio lervomis. Ar šakoje matosi skylutė su medienos dulkėmis? Reiškia uogakrūmis priviliojo variaspalvio serbentinio siaurablizgio lervas. Esant dideliam pažeidimui, visą krūmą teks išrauti. Jei tokių šakų mažai, išpjaukite jas nepalikdami net kelmuko, o krūmus būtinai apdorokite nuo kenkėjų, apie kuriuos kalbėsime toliau.

Serbentų apsauga nuo kenkėjų ir ligų

Pavasarį serbentų kenkėjai dar nėra tokie pastebimi, tačiau netrukus jie paskelbs apie save. Serbentai turi daug priešų vabzdžių pasaulyje. Didelę žalą krūmams daro serbentinė pumpurinė kandis, ugniukai, pjūkleliai, serbentiniai lapiniai gumbauodžiai, amarai.

Nuo vabzdžių-kenkėjų serbentai purškiami kontaktinio poveikio preparatais iš insekticidų ir akaricidų kategorijos. Dauguma insekticidų galima naudoti bet kurioje serbentų augimo stadijoje atsižvelgiant į kenkėjų pagausėjimą.

Nutirpus sniegui ir išbrinkus pumpurams pats laikas gydyti serbentus nuo ligų ir kenkėjų. Genint galima įvertinti krūmų sveikatą. Galbūt kai kurie iš jų serga ir jiems reikia skubios pagalbos. Net jei nesimato jokių simptomų, vis tiek geriau atlikti profilaktinį purškimą. Geriausias laikas šiai procedūrai – kovas-balandis, iki pumpurų išsiskleidimo. Purškimui nuo serbentų ligų pasirinktinai naudojami šie preparatai:

• 3%-inis vario sulfato tirpalas,

• 5%-inis geležies sulfato tirpalas,

• 3%-inis Bordo skysčio tirpalas.

• medžio pelenų tirpalas.

Serbentų laistymas pavasarį

Raudonieji ir baltieji serbentai nesunkiai perneša sausrą, skirtingai nei juodieji serbentai, kurių šaknų sistema susitelkusi arti žemės paviršiaus. Bet pavasario pradžioje, nutirpus sniegui, drėgmės užtenka visiems augalams. Todėl kovo-balandžio mėnesiais nebūtina papildomai drėkinti dirvožemio, kad neišprovokuotume šaknų puvimo. Išimtį sudarytų nebent labai sausringi kovas ir balandis.

Pirmasis laistymas paprastai atliekamas gegužės pabaigoje - birželio pradžioje, kai augalai aktyviai auga ir formuojasi užuomazgos. Priklausomai nuo uogakrūmių amžiaus, kiekvienam jų reikia duoti 2–5 kibirus vandens, pilant po krūmais, kad dirva sudrėktų iki 40 cm gylio.

Jei žiemą buvo mažai sniego, o kovo-balandžio mėnesiais žemė išdžiūvo, tuomet galima ir palaistyti serbentus. Po vyresniais krūmais (nuo 3 metų) pilkite po 2 kibirus minkšto vandens (geriausia lietaus), po jaunais krūmais – po 1 kibirą.

Serbentų tręšimas pavasarį

Serbentų priežiūra pavasarį numato ir tręšimą, be kurio bus sunku gauti gausų uogų derlių. Galima tręšti organinėmis medžiagomis ir mineralinėmis trąšomis. Pavyzdžiui, pagal šią pavasarinę schemą:

• balandį (po pumpurų išbrinkimo ir sprogimo) - šaknų tręšimas: 25-30 g amonio salietros arba 40-50 g amonio sulfato 1 m². Arba tręšimas srutomis, praskiestomis santykiu 1:4.

• gegužę (žiedpumpurių susidarymo ir žydėjimo laikotarpiu) – tręšimas per lapus: 1-2% kalio sulfato ir superfosfato tirpalais. Arba mangano sulfatu (0,1-0,5% tirpalas).

Pirmaisiais metais po pasodinimo serbentų tręšti nereikia, jiems pakaks maistinių medžiagų, kurios buvo įterptos sodinimo metu į duobę.

Po tręšimo plotai aplink serbentų krūmus mulčiuojami, siekiant išvengti drėgmės išgaravimo ar neigiamo staigių temperatūrų svyravimų poveikio. Tam geriau naudoti humusą ar kompostą, kuris papildomai prisotins dirvą naudingomis medžiagomis.