Kartais sodininkai patingi arba pamiršta tręšti vyšnias – o veltui! Juk vaisiais nusėtos vyšnių šakos – tai tinkamai patręštos dirvos rezultatas. Taigi, išsiaiškinkime vyšnių tręšimo subtilybes, kurių svarbiausios yra saikas ir subalansuotumas.

Azoto trąšos vyšnioms įterpiamos nuo pavasario iki vasaros vidurio. Vėlesnis tręšimas (vasaros pabaigoje, rudenį) nulems, kad vaismedžiai toliau aktyviai didins savo vegetatyvinę masę ir nespės pasiruošti ateinančiai žiemai.

Pavasarinis vyšnių tręšimas leis vaismedžiams pabusti ir pradėti aktyvų augimą. Jei viskas bus padaryta teisingai, vyšnios džiugins žiedlapių ir užuomazgų gausa, o vasaros antroje pusėje – gausiu derliumi. Prieš pumpurams išsiskleidus, vyšnias galima purkšti 3% Bordo mišiniu, kuris apsaugo nuo grybelinių ligų vario elemento dėka.

Pagrindiniai vyšnių tręšimo būdai: per šaknis (įterpiant į dirvą prie kamieno) ir purškimas (per lapus, kamieną, šakas). Tolesnė pavasarinio vyšnių tręšimo schema priklauso nuo kiekvieno vaismedžio amžiaus:

2-4 metų vyšnios. Iki žydėjimo pradžios - purškimas karbamidu (20-30 g : 10 litrų vandens) arba tręšimas per šaknis amonio salietra (15-20 g 1 m² priekamieninio rato).

Vyšnios nuo 4 metų. Iki žydėjimo pradžios - purškimas karbamidu (20 g : 10 litrų vandens) arba tręšimas per šaknis amonio salietra (20 g 1 m²).

• Žydėjimo metu - tręšimas per šaknis karvių mėšlo tirpalu: 5 litrai mėšlo ir 10 stiklinių pelenų : 50 litrų vandens. 4-7 metų vyšnioms pakanka 1 kibiro šio tirpalo, o vyresnėms nei 7 metų - 2-3 kibirų.

• Po 2 savaičių nuo ankstesnio tręšimo – tręšimas per šaknis fosforo-kalio trąšomis (10 litrų vandens po 1 šaukštą kalio sulfato, 1,5 stiklinės superfosfato). Paruoštas tirpalas skirtas 1 kv. metrui.

Pagerinti vyšnių skonį padeda gintaro rūgštis. Suaugusios vyšnios, įžengusios į derėjimo amžių, purškiamos gintaro rūgštimi prieš žydėjimą (0,3 g : 10 litrų vandens).

Pastangos bus efektyvios ir vaisingos, jeigu:

• tręšimą derinsite su laistymu (3-6 kibirai vandens, priklausomai nuo kritulių, vyšnios amžiaus, dirvos drėgnumo);

• stebėsite dirvožemio rūgštingumą (galima nustatyti naudojant lakmuso indikacinį popieriuką). Jei rūgštingumas didesnis nei įprasta - įberiama kalkių, dolomito miltų, beržo ar slyvų pelenų. Jei pH mažesnis – naudojama rūgtinių, citrinos, obuolių arba acto rūgštis;

• apipurkšite vyšnios medį medaus tirpalu (1 valgomasis šaukštas : 1 kibiras vandens) – bitėms pritraukti ir geresniam apdulkinimui.

Vyšnių tręšimas per šaknis ir purškimas per lapus turi savo ypatumų.

Vyšnių tręšimas per šaknis

Tręšimui per šaknis naudojami sausieji trąšų mišiniai arba jų tirpalai. Paruoštos trąšos įterpiamos į vyšnios priekamieninį ratą (apie 50 cm spindulių nuo kamieno). Kuo vyresnė vyšnia, tuo platesnis trąšų įterpimo ratas aplink kamieną. Vyresnėms nei 20 metų vyšnioms jis gali siekti iki 3,5 m skersmens.

Tręšiant per šaknis iš pradžių kruopščiai supurenama dirva ir gausiai laistomas vyšnios priekamieninis ratas. Suaugusiam vaismedžiui – iki 6 kibirų vandens, jaunam – iki 3 kibirų. Vandeniui susigėrus į dirvą, pradedamas tręšimas. Skysti preparatai tiesiog pilami į dirvą priekamieniniame rate, o sausi preparatai tolygiai išbarstomi po dirvos paviršių ir negiliai įterpiami grėbliu. Šiems tikslams nerekomenduojama naudoti kastuvo.

Žaliosios trąšos - sideratai - taip pat gerai užsirekomendavo. Vyšnių kamienų ratuose galima sėti žirnius, avižas, vikius. O kai jie užaugins žaliąją masę - įterpti į dirvą.

Vyšnių tręšimas purškiant

Purškimas per lapus gali būti atliekamas praėjus 2 metams po vyšnios medelio pasodinimo. Tokio tręšimo metu kamienas, šakos, ūgliai ir priekamieninis ratas yra kruopščiai apipurškiami trąšomis. Purškimo procedūrai atlikti geriausia rinktis debesuotą orą arba vakarą – vengiant atvirų saulės spindulių ir karščio, kurie gali sumažinti naudingų preparatų poveikį. Norint greičiau ir lengviau apipurkšti vyšnias, pravers specialus purkštuvas, respiratorius, apsauginiai akiniai ir guminės pirštinės.

Tręšiant vyšnias pavasarį svarbu yra laikytis naudojimo instrukcijų ir saiko. Geriau tręšti mažiau, bet nepakenkti vaismedžiams. Nes trąšiųjų medžiagų perteklius dažnai sukelia vyšnioms šias problemas:

• lapų ir užuomazgų kritimas dėl kalcio trūkumo (perdozavus medį kalio trąšomis);

• chlorozė tarp lapų gyslų dėl cinko trūkumo (jei dirva aplink vyšnias persotinta azoto).