Auginti bulves po šiaudų ar šieno sluoksnių, sodinant sėklinės bulvės ne į žemę, o ant žemės paviršiaus, labai praverčia, jeigu sklype dirvožemis yra netinkamas bulvėms auginti. Arba kai sklypo savininkas retai lankosi darže arba tiesiog nenori savaitgalio leisti susikūprinęs prie lysvių, kai sveikata neleidžia varginti stuburo arba trūksta įrankių dirbti žemę. Tuomet bulvės po šiaudais gali palengvinti gyvenimą, o jų derlius nuimamas lengviau negu augintų tradiciniu būdu.  

Šio bulvių auginimo būdo specifika tinka daugumai klimatinių zonų ir dirvožemių, nors būna ir išimčių. Kartais bulvių auginimas po šieno ar šiaudų sluoksniu turi ir trūkumų, ir savo subtilybių, tačiau juos žinant, gana lengva apeiti sunkumus ir gauti puikų derlių.

Pasiruošimas bulvių auginimui po šiaudais – nuo rudens

Svarbi sąlyga – plotą ir žemę, skirtą bulvių sodinimui po šiaudais, ruošti reikia dar rudenį (ypač, jei turite nedirbamą sklypą) arba visai ne (jei žemė jau išvalyta nuo piktžolių). Reikalas yra tas, kad naudojant šį bulvių sodinimo būdą dirvos perkasimas ir purenimas tampa nereikalingi. Neįdirbtoje žemėje rudenį pakanka paviršių išvalyti nuo piktžolių.

Išravėtų piktžolių stiebus, sugrėbtus rudeninius lapus, bulvienojus, sudžiūvusias žoles – visą tai galima panaudoti iš rudens, ruošiant plotą pavasariniam bulvių sodinimui. Dar galima šiame plote rudenį pasėti žaliąsias trąšas - sideratus. Garstyčios, liucernos, avižos, rugiai, rapsai, facelijos bus puikūs šakniavaisių pirmtakai ir padės išgyvendinti piktžoles.

Sudžiūvę augalai ir jų liekanos virsta šienu ir šiaudais. Nuo rudens ir visą žiemą iki pavasario šieno sluoksnio viduje vyksta gyvieji procesai – puvimas, irimas, virtimas organine trąša. Peržiemojus po sniegu šieno sluoksnis ir po juo esanti žemė tampa labai derlingu substratu. Jis ir bus naudojamas pavasarį bulvių sėjimui.

Bulvių sodinimas po šiaudais pavasarį

Iš karto įspėjame, kad bulvių auginimo po šiaudais variantų yra daug. Pvz., ankstyvųjų bulvių veislėms kai kurie daržininkai naudoja vienoką auginimo po šiaudais technologiją, o vidutiniosioms veislėms – kitokią. Kai kas sodina gumbus šachmatine tvarka, kiti – tiesiog eilėmis, o treti – krūvomis. Vieni sodinimui naudoja daigintas bulves, kiti – nedaigintas. Šiame straipsnyje pasirinkome kuo paprastesnį auginimo variantą, “auksinį viduriuką”, tinkamą daugumai veislių. Galbūt žinote kitą būdą, skirtą bulvėms po šiaudais, ir jis skiriasi nuo mūsų aprašyto? Nepretenduojame į “teisingiausią” nuomonę. 

Kai dirva įšils iki 10-13° C (priklausomai nuo gamtos malonės – nuo balandžio 20 d. iki gegužės vidurio) galima pradėti sodinti bulvių sėklas po šiaudais.

Bulvių sodinimui skirtą plotą geriausia būtų gausiai palaistyti. Esant norui pernykščių žolių substrato sluoksnį galima perkratyti šakėmis. Tai nesunku, juk tai lengvas augalinių liekanų sluoksnis, o ne žemė.

Jeigu naudojate sudygusias bulves, tuomet dėkite jas akutėmis į viršų 25-30 cm atstumu viena nuo kitos eilėje. Atstumas tarp eilių 60-70 cm.

Baigę sodinimą pabarstykite plotus aplink bulves medžių pelenais (30 g kiekvienam šakniavaisiui). Bulvių eiles galima gerai palaistyti.

Sekantis veiksmas – pasodintų bulvių apklojimas šiaudais iš viršaus. Naudojami tik švieži šių metų šiaudai ar šienas. Geriausias šiaudų sluoksnio storis - 30-50 cm. Jeigu vietoj šiaudų naudojamas šienas, tuomet rekomenduojama iš pradžių pakloti ant bulvių 20-25 cm storio šieno sluoksnį, o vėliau, kai bulvės sudygs, pridėti iš viršaus dar 15-20 cm šieno sluoksnio. Taip yra todėl, kad šienas yra tankesnis ir greičiau susivelia, o bulvių daigai po tokio šieno svoriu gali nukrypti į šonus, o ne tiesia kryptimi viršun.

Jeigu šiaudų ir šieno trūksta, praverčia užberti pasodintas bulves nedideliu dirvožemio sluoksniu (5-10 cm). O kai ir atliekamos žemės nėra, bulves tiesiog sodinkite ne ant žemės paviršiaus, o į mažas duobutes.

Tam, kad vėjo gūsiai nenupūstų šiaudų, sumeistraukite lengvus grebėstus iš kartelių arba plastikinių vamzdelių. Grebėstais prispauskite šiaudų sluoksnį. Padeda ir tinklas ant rėmo aplink bulvių lysvės.

Bulvių po šiaudais priežiūra

Pranašumas yra tas, kad bulvėms po šiaudais nereikia apkaupimo, ravėjimo, purenimo, o kartais ir dažno laistymo. Paprastai pats dangus laisto per visas augimo stadijas. Tačiau jei ilgai nelyja, bulves reikės reguliariai laistyti. Ypač praėjus 1 mėnesiui po pasodinimo, susiformavus žiedams. Tokiose lysvėse po šiaudais drėgmė išlieka beveik visą vasarą – šiaudų sluoksnis veikia kaip mulčias, išlaiko drėgmę po savimi.

Įkišus ranką po šiaudų sluoksniu galima patikrinti, ar neįvyko perdžiūvimo. Po šiaudais turi būti šilta ir drėgna, bet ne karšta ir ne per sausa.

Pro vešlų šiaudų mulčio sluoksnį gali prasiskverbti tik pačios atkakliausios pavienės piktžolės, su kuriomis lengva susidoroti. Po šiaudais nesusidaro žemės plutelės, o apkaupti šiaudus teks tik tada, jei nuo pat pradžių jų buvo mažai arba viršutinį sluoksnį nupūtė vėjas.

Bulvių derliaus nuėmimas iš po šiaudų

Praėjus 3 mėnesiams po pasodinimo galima pradėti pirmąjį jaunų bulvių derliaus nuėmimą. Bulviakasiu jo nepavadinsime, nes ne iš po žemės iškasama. Štai čia šio metodo šalininkų laukia dar viena maloni staigmena – nereikia imti visų šakniavaisių iš karto. Pakanka iš po šiaudų sluoksnio atsargiai nuskinti stambiausius gumbus, o likusius mažesnius palikti ten pilnam sunokimui ir vėlesniam nuėmimui.

Kai ateis galutinis viso bulvių derliaus nuėmimo laikas, neprireikia šakių ir kastuvo. Tiesiog nugrėbkite šiaudų sluoksnį į šoną, o nuo žemės paviršiaus surinkite sausus ir lygius bulvių gumbus. Šiaudų sluoksnį neišmeskite, o išsaugokite ir atidėkite iki sekančio bulvių sodinimo kitais metais. Perpuvusius šiaudus galima įterpti į žemę ir joje pasodinti dar vieną žaliųjų sideratų partiją.

Auginimas po šiaudais apsaugo bulves nuo spragšių lervų, bet, deja, neapsaugo nuo kolorado vabalų. Spragšiai ir jų lervos vengia šiaudų.

Šiaudų sluoksnio sukeliami nepatogumai – jame apsigyvena pelės. O dar stiprūs vėjo gūsiai nupučia viršutinius šiaudus, praretindami sluoksnį. Po suplonėjusiu šiaudų sluoksniu bulvės pradeda žaliuoti dėl šviesos patekimo, stimuliuojančio žmogaus organizmui kenksmingo solanino susidarymą gumbuose. Todėl reikia dažniau kontroliuoti šiaudų sluoksnio vientisumą.