Kėdainių rajono ūkininkai rugiapjūtės laukia neramiai, tačiau padėties nedramatizuoja ir tikisi, jog sušilus orams, derlių dar pavyks išgelbėti, rašo „Rinkos aikštė“. Grūdų supirkėjai teigia, kad kainų nuspėti neįmanoma. 

Derliaus neprognozuoja 

Paklausti, kokį derlių numato, ūkininkai kalba atsargiai ir stipriomis prognozėmis nesidalina. „Niekada nemėgstu spėlioti. Nežinai, gal nuplukdys, gal sausra išdegins, nereikia burti“, – teigia Kėdainių rajono Vermenos žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) vadovas Albertas Šilkaitis. 

Labūnavos ŽŪB tikėjosi gausesnio derliaus, tačiau atrodo, kad jis bus panašus į praėjusių metų derlių. „Tikėjomės gerokai didesnio derliaus negu praeitais metais, bet žemės ūkyje dažnai nebūna taip, kaip tu planuoji“, – sako bendrovės direktorius Simonas Greičius. 

Grūdams kenkė ne tik įvairios ligos ir kenkėjai, bet žemdirbius neramina ir Lietuvoje praūžusių liūčių padariniai. 

Labūnavos ŽŪB direktorius pasakoja, kad šalį skalavusios liūtys išguldė 30 % turimų kviečių ir net beveik 50 %  miežių, tačiau tikisi, jog išgražėjus orams, derlių pavyks nuimti. 

„Su labai didele rizika laukiam. Jeigu labai geri orai nusistovėtų, kartais būna taip, kad ir gulinčius pavyksta paimti. Neramiai laukiam“, – teigia S. Greičius.

Didelis kritulių kiekis kai kurias kultūras net pražudė. Labūnavos ŽŪB žuvo žirniai.

„Nurašėm. Viskas, kaip sakant, gamtai paaukojom“, – juokauja bendrovės direktorius. 

Vermenos ŽŪB vadovas  pasakoja, jog jų laukuose žuvo kukurūzai, kitoms kultūroms sekasi geriau. „Kukurūzai paskendo, miežių nesuguldė, kviečių – priklauso nuo veislės“, – glaustai situaciją komentuoja A. Šilkaitis.

Tikisi šilumos

Nors gamtos išdaigos derliui pakenkė, tačiau gamta gali ir išgelbėti. Ūkininkai tikisi šiltų orų, kurie išdžiovintų užlietus laukus ir pavyktų lengviau nuimtų derlių. 

„Viskas, drėgmės užtenka, ilgam užteks. Dabar jau reikia, kad kaitintų ir kuo aukštesnė temperatūra – tuo visiems tik būtų geriau“, – paklaustas, kokių orų reikia, kad būtų galima nuimti kuo geresnį derlių, pasakoja S. Greičius. 

Jam pritaria ir Vermenos ŽŪB vadovas A. Šilkaitis: „Šilumos reikia. Mūsų kombainininkai su kondicionieriais – karščio nebijo, svarbu, kad tik viskas dulkėtų aplink.“  

Jei orų diktuojamos sąlygos nepasikeistų, grėsmė kiltų ir grūdų kokybei. 

„Labai bijom dėl kokybės, nes jei pasėlių, kurie guli, nepavyks nuimti laiku dėl kažkokių oro sąlygų, tai esmė, kad ne tik derlius mažės, bet iš tikrųjų ir kokybė gali būti labai prasta“, – nerimauja Labūnavos ŽŪB direktorius. 

Rinka nestabili

Pasidomėjus, kokios šiemet bus grūdų supirkimo kainos, vienos iš didžiausių grūdų eksportuotojų Lietuvoje, įmonės „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis sako, kad atsakyti, kokios bus kainos, yra neįmanoma, o rinkoje kainos net per dieną kartais pasikeičia ir dvidešimčia eurų. Tačiau kol kas, lyginant su paėjusių metų supirkimo kainomis – jos kyla. 

„Prancūzijos kviečių „Matif“ biržos kaina, lyginant praeitų metų liepos mėnesį su šiais metais, vis dar didesnė beveik 50 %, o rapsų – beveik 30 % didesnė lyginant tuos pačius periodus“, – teigia S. Banelis.

Tačiau didžiausią supirkimo kainą turinčių grūdų lentelėje didelių pokyčių neturėtų būti. 

„Įprasta, kad aukščiausia kaina yra mokama už rapso sėklas, o toliau rikiuojasi aukščiausios kokybės kviečiai ir kitos kultūros. Tokia tendencija turėtų ir išlikti“, – įžvalgomis dalinasi „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas.

Anot S. Banelio, didžiausią įtaką grūdų kainoms turėjo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, o nuo to laiko pastebimas itin didelis nestabilumas daugelyje kainų.

Miglė Golubovaitė („Rinkos aikštė“)