Žiemą veršeliai susiduria su ligomis daug dažniau nei vasarą. Tačiau pagrindinė to priežastis yra ne šaltis, o nepakankama mityba. Veršeliai tuomet tampa jautresni sudėtingoms aplinkos sąlygoms. Tyrimai rodo, kad nepakankamas veršelių aprūpinimas maisto medžiagomis sukelia įvairias ligas ir padidina veršelių mirtingumą. Veršelių sergamumas žiemą išauga 2,5 - 2,9 karto, o mirtingumas žiemos metu padidėja 7,5 proc.

Tai galiausiai sukelia didelius ekonominius nuostolius, kurių galima išvengti aprūpinant gyvūnus reikiama energija.

Veršelių auginimas iki atjunkymo

Veršelių šėrimas, ypač maitinimas nuo gimimo iki atjunkymo, sudaro iki 30 % visų išlaidų. Šiuo laikotarpiu veršelių imunitetas yra labiausiai nusilpęs ir jiems reikia ypatingos priežiūros.

Žiemą veršeliams būtina papildoma energija. Taip yra dėl šalčio streso: ką tik gimusiems veršeliams mažiausia ribinė temperatūra sudaro +9 С, o paaugusiems leistina - iki 0 С. Jei temperatūra žemesnė, padidėja rizika susirgti. Todėl atšalus orams labai svarbu aprūpinti veršelius papildomu energijos šaltiniu, antraip padidės mirtingumas, o vystymasis ir svorio prieaugis sulėtės. 

Norint išvengti tokių pasekmių, naudojamos įvairios mitybos programos:

• Naudodami pieno pakaitalą reikėtų rinktis tik mišinius, kurių riebumas siekia nuo 20% ir daugiau;

• Padidinamas kietųjų pašarų kiekis pašaruose, pagamintuose naudojant pieno pakaitalą, iki 160 gramų 1 litrui mišinio;

• Šėrimų kiekis per dieną didinamas iki trijų, bet paliekamas toks pats porcijos dydis;

• Pieno tūris porcijose didinamas iki 2 ar 3 litrų dukart per dieną.

Zootechnikai pataria derinti šias taisykles taip, kad kiekvienas veršelis per dieną suvartotų ne mažiau kaip 600 gramų sausųjų medžiagų, taip pat ne mažiau kaip 140 gramų riebalų. Jei gyvūnas yra stambios veislės atstovas, sausųjų medžiagų ir riebalų kiekis didinamas atitinkamai iki 900 ir 230 g.

Be minėtos mitybos, veršeliai turi būti aprūpinti gerais kombinuotais pašarais ir reikiamu kiekiu vandens. Nepamirškite: žiemą vanduo girdykloje gali užšalti – stebėkite tai. Per šalčius veršeliai gali patirti hipotermiją (peršalimą). Hipotermija ypač pavojinga ką tik gimusiems veršeliams, jiems būtina sudaryti patogias gyvenimo ir šėrimo sąlygas. Sveikam veršelių augimui galioja dar kelios zootechninės taisyklės:

• Stebėkite, kad kraikas nuolat būtų sausas. Drėgnumas neigiamai veikia veršelius, ypač šalčių metu;

• Iš anksto įsigykite šiltas gūnias ar antklodes veršeliams apvilkti, jei orai ilgai bus šalti. Laikykite juos švarius ir nepažeistus.

• Viduriavimo atvejams iš anksto paruoškite elektrolito tirpalo;

• Veršelių namelius įrenkite tose vietose, kur užtikrintas geras drenažas ir vėjo gūsiai nėra nukreipti į gyvūnus.

Kai kuriuose ūkiuose veršeliai laikomi ir tvartuose, ir individualiuose nameliuose. Bet zootechnikai pataria teikti pirmenybę antrajam variantui (nameliams) - jų poveikis veršelių augimui ir vystymuisi yra naudingesnis. Ne mažiau svarbus žingsnis yra namelių dezinfekavimas prieš įsikeliant. Po apdorojimo namelis turi likti negyvenamas dar 3 savaites.

Tačiau sustiprėjus šalčiams neskubėkite kuo greičiau perkelti veršelių į labai šildomą erdvę. Zootechnikų praktikoje būta atvejų, kai baiminantis šalčio fermoje veršeliai buvo perkelti į šiltą tvartą. 60% tų veršelių susirgo ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, o likusieji, deja, krito. 

Kalti buvo staigūs temperatūrų pokyčiai, kurių neatlaikė jauni nesustiprėję veršiukų organizmai, todėl rekomenduojama vengti tokių situacijų. 

Paaugusių veršelių priežiūra žiemą

Žiemą vyresniems veršeliams svarbu sudaryti tokias sąlygas, kad oro srautai būtų laisvesni, bet nesudarytų skersvėjų. Žiemą veršeliams reikia daugiau gryno oro, nes tokioje vėdinamoje aplinkoje ligų sukėlėjai dažniausiai nesivysto. Tai pagerina veršelio augimą.

Paauglius dar reikia apsaugoti nuo itin žemos temperatūros. Juk šaltu oru veršeliai yra jautresni ūmioms kvėpavimo takų virusinėms infekcijoms dėl sutrikusios oro cirkuliacijos. Būtinai stebėkite veršelių kvėpavimą ir atkreipkite dėmesį į kosulį.