ES sprendimas dėl pesticidų importo – iššūkis ir galimybė Lietuvos žemės ūkiui

Europos Sąjungos siekis uždrausti įvežti į Bendrijos teritoriją žemės ūkio produktus, apdorotus pesticidais, kurie yra uždrausti pačioje ES, sulaukė tiek palaikymo, tiek aštrių diskusijų. 2025 m. paskelbtas sprendimas keičia požiūrį į prekybą maistu, vartotojų saugumą ir tarptautinius konkurencinius santykius.

Copa-Cogeca, vienijanti Europos žemdirbių ir kooperatyvų organizacijas, rengia poziciją dėl didžiausių leistinų likučių kiekių (DLK) ir importo tolerancijų (IT) taisyklių. Šios dvi sąvokos lemia, kiek pesticidų likučių gali būti leidžiama maiste, o kartu – kiek konkurencinga išliks Europos, taip pat ir Lietuvos, žemdirbystė pasaulinėje rinkoje.

Dvigubi standartai ir politinis nenuoseklumas

Copa-Cogeca atkreipia dėmesį, kad Europos žemės ūkio politika vis dar pasižymi dvigubais standartais.
Dalis medžiagų, laikomų pavojingomis ir uždraustų naudoti ES viduje, tebėra leidžiamos importuojamiems produktams iš trečiųjų šalių. Tokiu būdu, pasak organizacijos, iškreipiama konkurencija, o ES ūkininkai, laikydamiesi griežtų reikalavimų, praranda kainos pranašumą.

„Tai ne tik ekonominis, bet ir moralinis klausimas. Negalime reikalauti iš Europos ūkininkų laikytis aukštų standartų, jei tuo pat metu leidžiame importuoti pigesnius produktus, pagamintus nesilaikant tų pačių taisyklių,“ – pažymima Copa-Cogeca dokumente.

Siūlomi sprendimai

Organizacijos pozicijoje numatyti keli esminiai principai, kuriuos siūloma įtvirtinti būsimoje ES politikos peržiūroje:

• DLK ir IT sprendimus grįsti mokslu, o ne vien politiniais ar pavojingumo kriterijais.Rizikos vertinimas turi būti išsamus ir pagrįstas realiu poveikiu sveikatai, o ne teoriniu pavojumi.
• Užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas. Jei trečiosiose šalyse naudojamos ES uždraustos medžiagos, būtina įvesti apsaugos priemones arba kompensacijas Europos ūkininkams.
• Individualus importo tolerancijų vertinimas.Kiekvienas atvejis turėtų būti nagrinėjamas remiantis moksliniais duomenimis – išlaikant vartotojų saugumą, bet ir negriaunant ūkininkų konkurencingumo.
• ES standartų eksportas į pasaulį. Copa-Cogeca siūlo, kad šie aukšti aplinkosaugos ir maisto saugos standartai būtų įtraukti į tarptautinius prekybos susitarimus, taip užtikrinant vienodas taisykles visiems rinkos dalyviams.

Ką tai reiškia Lietuvai?

• Lietuvos žemės ūkio sektoriui šie pokyčiai gali turėti dvipusį poveikį.
• Iš vienos pusės, naujos taisyklės sustiprins vietinės produkcijos patikimumą ir vartotojų pasitikėjimą. Ūkininkai, gaminantys pagal ES reikalavimus, bus laikomi aukštos kokybės maisto tiekėjais.
• Iš kitos pusės – gali išaugti gamybos sąnaudos ir sumažėti konkurencingumas, ypač jei importuojami produktai išliks pigesni dėl silpnesnių aplinkosaugos standartų.

Lietuvos žemdirbiai ir perdirbėjai ypač priklausomi nuo žaliavų importo – sojų, baltyminių pašarų, kavos, arbatos, citrusinių vaisių. Jei dėl naujų DLK taisyklių šių produktų importas būtų ribojamas ar brangtų, kiltų rizika pašarų kainoms, gyvulininkystės pelningumui ir maisto grandinės stabilumui.

Galimybės Lietuvos ūkiams

Vis dėlto šis sprendimas gali tapti postūmiu vietinei žaliavų gamybai ir inovacijoms.
Lietuva turi sąlygas plėsti baltyminių augalų – pupų, žirnių, liucernų – gamybą, mažinant priklausomybę nuo importo.
Be to, griežtesni importo reikalavimai gali paskatinti vietinę perdirbimo pramonę – auginti ne tik žaliavas, bet ir kurti didesnės pridėtinės vertės produktus, atitinkančius „švaraus maisto“ standartus.

Ekspertų požiūris

Žemės ūkio politikos analitikai pabrėžia, kad Copa-Cogeca siūlymai yra bandymas subalansuoti vartotojų apsaugą ir ūkininkų ekonominį išlikimą.
Jei sprendimai bus grįsti ne tik pavojingumo vertinimu, bet ir realia rizikos analize, ES išvengs perteklinio reguliavimo ir išlaikys gamybos stabilumą.

„Lietuvai būtina aktyviai dalyvauti šiose diskusijose, kad būtų atsižvelgta į mažesnių šalių interesus. Priešingu atveju rizikuojame, kad naujos taisyklės bus naudingesnės didiesiems gamintojams nei smulkesniems ūkiams,“ – teigia agrarinės politikos ekspertai.

Copa-Cogeca pozicija dėl DLK ir IT taisyklių žymi naują etapą ES žemės ūkio politikoje – orientaciją į mokslo pagrįstus sprendimus ir sąžiningą konkurenciją.
Lietuvai šie pokyčiai gali tapti galimybe sustiprinti nacionalinę bioekonomiką, tačiau tik tuo atveju, jei šalies valdžios institucijos sugebės apginti vietinių gamintojų interesus ir skatinti investicijas į alternatyvas importui.

Galutinis klausimas išlieka tas pats: ar Europa sugebės išlaikyti savo aukštus standartus, neprarasdama konkurencinės dvasios? Atsakymas priklausys nuo to, kiek šalių – tarp jų ir Lietuva – pasiryš ne tik laikytis taisyklių, bet ir jas formuoti.