Anglies pasienio mokestis – ką tai reiškia ūkininkams?

Nuo 2026 metų Europos Sąjungoje pradės galioti nauja priemonė – anglies pasienio korekcinis mechanizmas (CBAM). Tai viena svarbiausių ES žaliųjų iniciatyvų, kurios tikslas – užtikrinti, kad į Europą importuojamos prekės būtų gaminamos pagal tuos pačius aplinkosaugos standartus kaip ir ES viduje.

Kas tai yra?

Anglies pasienio mokestis (CBAM) reiškia, kad už į ES importuojamas prekes, kurių gamyba išmeta daug anglies dioksido (CO₂), bus taikomas papildomas mokestis. Jį turės mokėti importuotojai, o ne ūkininkai.

Šis mokestis leis išvengti vadinamojo „anglies nutekėjimo“ – kai gamyba perkeliama į šalis, kuriose mažesni aplinkosaugos reikalavimai.

Kokias prekes tai apims?

CBAM taikomas kai kurioms pramonės prekėms ir žaliavoms: trąšoms (ypač azotinėms, gaminamoms iš amoniako), cementui, plienui, aliuminiui, elektrai, vandeniliui.

Žemės ūkio produkcijai – grūdams, mėsai, pienui ar daržovėms – CBAM tiesiogiai netaikomas.

Kaip tai paveiks ūkininkus?

Nors ūkininkai šio mokesčio nemokės tiesiogiai, poveikis bus juntamas netiesiogiai – per didesnes žaliavų ir paslaugų kainas.

1. Brangs trąšos

Importuotojai, kurie įveža trąšas iš ne ES šalių, turės mokėti anglies mokestį.

Todėl nuo 2026 m. trąšos gali pabrangti 5–15 %, priklausomai nuo jų gamybos būdo.

Tai paskatins labiau naudoti ES viduje gaminamas trąšas (pvz., „Achema“) ir efektyvinti jų panaudojimą.

2. Gali brangti ūkio statybos ir rekonstrukcijos

Kadangi CBAM taikomas plienui, cementui, aliuminiui, pabrangs medžiagos, naudojamos grūdų bokštams, fermoms ar sandėliams statyti.

3. Netiesioginis poveikis energijos kainai

Dėl bendros ES klimato politikos griežtinimo gali didėti elektros ir kuro kainos, nors tai nebus tiesioginė CBAM pasekmė.

Ar yra teigiamų pusių?

Taip. CBAM padės išlaikyti sąžiningą konkurenciją tarp ES ir trečiųjų šalių gamintojų.

• Importinės prekės, pagamintos „netvariai“, nebegalės būti pigesnės vien dėl mažesnių aplinkosaugos reikalavimų.
• Tai apsaugos ES žemės ūkį ir pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos.
• Skatins tvaresnę gamybą, inovacijas ir mažesnį priklausomumą nuo išorinių tiekėjų.

Ką verta daryti jau dabar?

• Rinkitės ES gamintojus – tiek trąšoms, tiek kitoms žaliavoms.
• Efektyvinkite trąšų naudojimą – naudokite tiksliąją žemdirbystę, stebėkite dirvožemio poreikius.
• Atsakingai planuokite ilgalaikes investicijas – jei ketinate statyti ar modernizuoti ūkinius pastatus, tai verta padaryti iki 2026 m.
• Sekite informaciją – bus teikiamos rekomendacijos, kaip prisitaikyti prie pokyčių.

Anglies pasienio mokestis tiesiogiai nebus taikomas ūkininkams, tačiau jis turės netiesioginį poveikį per trąšų, statybinių medžiagų ir energijos kainas. Tai dalis bendros ES žaliosios politikos, kurios tikslas – kad visa ekonomika, įskaitant žemės ūkį, taptų tvaresnė ir mažiau priklausoma nuo taršių išteklių.

CBAM taikymas trąšoms nuo 2026 m. kelia grėsmę ES žemės ūkio konkurencingumui ir maisto tiekimo stabilumui

Europos Sąjunga – viena didžiausių žemės ūkio maisto produktų gamintojų pasaulyje. Tačiau nuo 2026 m. planuojamas anglies dioksido pasienio reguliavimo mechanizmo (CBAM) taikymas trąšoms kelia rimtų iššūkių visam sektoriui.

Trąšos – strateginė žemės ūkio grandis, sudaranti iki trečdalio ūkininkų gamybos sąnaudų. Jų kainos, ypač po karo Ukrainoje pradžios, jau beveik padvigubėjo. Prognozuojama, kad CBAM įvedimas gali dar labiau padidinti azoto trąšų kainas – nuo 30 iki 80 eurų už toną, o tai gali kelti riziką visos žemės ūkio produkcijos tiekimo grandinei.

Be to, šiuo metu nėra aiškių kainodaros mechanizmų ir veiksmingų kontrolės sistemų, galinčių apsaugoti ūkininkus nuo papildomos finansinės naštos. Dėl šių neapibrėžtumų ūkininkai gali susidurti su tiekimo trikdžiais ir augančiomis išlaidomis, kurios mažintų ES žemės ūkio konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

Atsižvelgdama į šią situaciją, Copa-Cogeca – pagrindinė Europos žemdirbių ir kooperatyvų interesus atstovaujanti organizacija – ragina Europos Komisiją atidėti CBAM taikymą trąšoms. Ilgalaikėje perspektyvoje siūloma trąšas išvis išbraukti iš CBAM taikymo srities, atsižvelgiant į jų strateginę reikšmę užtikrinant maisto gamybos ir tiekimo saugumą visoje Europos Sąjungoje.

Tokie sprendimai padėtų išsaugoti tvarią ir konkurencingą žemės ūkio sistemą, užtikrintų stabilų maisto tiekimą bei prisidėtų prie ūkininkų finansinio saugumo ir ES bendros ekonominės pusiausvyros.