Šalnų padarinius pajus net ir nenušalę pasėliai

Nors vasara ne už kalnų ir naktimis jau stabiliai laikosi pliusinė temperatūra, tačiau dar visai neseniai šaltukas ne juokais baugino visos šalies ūkininkus. Nuo šalčio kentėjo visi: vaisių, uogų, daržovių, javų ir rapsų augintojai. Ne išimtimi tapo net tie, kurie verčiasi gyvulininkyste ir valdo nemažus pievų plotus. Kai kuriose šalies vietose pavasarinis šaltukas „pakandžiojo“ net ir žolę.

Nebuvo dvidešimtmetį

Pavasariais naktimis besilaikanti minusinė temperatūra jau seniai nieko nestebina. Su tokiu reiškiniu lietuviai daugiau ar mažiau susiduria kone kiekvienais metais. Visgi šių metų situacija yra išskirtinė. Tą pripažino ir pasėlių draudimo bendrovės „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika, kasmet važinėjantis po visą šalį ir vertinantis šalnų padarytą žalą. Anot jo, panaši situacija jau buvo susiklosčiusi prieš porą metų, tačiau tuomet po pavasarinių šalnų iškrito nemažas kritulių kiekis, o temperatūra staigiai šovė į viršų.

„Šiemet nebuvo nei drėgmės, nei šilumos. Kai kuriose Lietuvos vietose pasėliai nukentėjo ne tik nuo šalnų, bet net ir nuo sausros“, – teigė M. Rusteika.

Bene daugiausiai pavasarinės šalnos žalos pridarė vaisių, uogų ir daržovių augintojams. Lietuvos daržovių ir šiltnamių asociacijų vadovas Paulius Andriejavas pripažino, kad šiemet daržininkų nuotaikos kaip niekada niūrios. Šalnos paveikė tiek ankstyvų, tiek vėlyvų bulvių, kopūstų, smidrų ir kitų daržovių plotus. Kai kurių iš jų derliaus apskritai jau negalima tikėtis.

„Situacija vienodai prasta visoje Lietuvoje, tikrai neįmanoma išskirti pagal regionus. Tokių pavasarinių šalnų, kaip šiemet, nepamenu bent 20 metų. Daugiau nei porą savaičių kaustė pasikartojančios šalčio bangos. Kai kuriose vietose dirvos paviršiuje vyravo net 12-13 laipsnių minusinė temperatūra. Tai – labiau žiemai, o ne pavasariui būdingas reiškinys. Akivaizdu, kad, pavyzdžiui, bulvių derlius šiais metais tikrai bus perpus mažesnis. Aišku, kol kas dar sunku ką nors konkrečiau prognozuoti, kadangi ūkininkai vis dar stengiasi išgelbėti tai, ką dar įmanoma“, – kalbėjo P. Andriejavas.

Tikisi, jog bus paskelbta

Panašiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena ir Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė. Anot jos, šių metų šalna tikrai didesnė nei buvo 2019 m., kai visoje Lietuvoje dėl to teko skelbti ekstremaliąją padėtį.

„Abejoju, ar vyšnių ir trešnių šiemet apskritai Lietuvoje bus užauginta, nebent pavieniuose soduose. Obuolių irgi bus mažai. Jų nušalo bent 70-80 proc. žiedų, o kai kur apskritai žiedų neliko. Blogiausia, kad net tie žiedai, kurie išliko nepažeisti, irgi yra labai silpni. Per šalnas medžiai išties gausiai žydėjo. Labiausiai gaila tų sodininkų, kurie vien iš to ir verčiasi. Šiemet šie žmonės patirs milžiniškų nuostolių“, – prognozavo V. Kuliešienė.

Tiesa, ji vylėsi, kad Lietuvoje dėl šalnų padarinių visgi bus paskelbta ekstremalioji padėtis. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ atstovai su prašymu tai padaryti jau kreipėsi į Vyriausybę ir šalies savivaldybes. Kai kurie šalies rajonai ekstremalią padėtį jau paskelbė, tačiau dalis vis dar delsia tai padaryti.

„Jei nacionaliniu lygmeniu būtų paskelbta ekstremalioji padėtis, mūsų ūkininkams nušvistų vilties spindulėlis bent dalinai kompensuoti dėl šalnų patirtus nuostolius. Blogiausiu atveju bent jau pavyktų išvengti įvairių įsipareigojimų, tarp kurių – ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Pernai Lenkija labai kentėjo nuo pavasarinių šalnų. Jie vėliau dėl to gavo 111 milijonų eurų ES paramos. Šiemet lenkai taip pat kentėjo, bet ne taip, kaip mes. Jei mūsų šalyje būtų paskelbta ekstremalioji padėtis, mes taip pat galėtume tikėtis ES paramos. Yra tam tikrų fondų, kurie galėtų padėti kompensuoti mūsų ūkininkų žalą“, – svarstė V. Kuliešienė.

Anot jos, praėję metai Lietuvos sodininkams buvo vieni geriausių tiek derliaus, tiek kainų prasme. Itin gausiu derliumi džiaugėsi Panevėžio, Biržų, Vilkaviškio ir kai kurių kitų rajonų sodininkai. Tiesa, buvo ir išimčių. Štai Kaišiadorių savivaldybėje esančius sodus pavasarinis šaltukas „kandžioja“ trejus metus iš eilės.

Tikisi šilto rudens

Šalnos neaplenkė ir šalies vynuogynų. Tiesa, jų savininkai kol kas nėra linkę dėl to lieti apmaudo ir tikisi dar išvengti didelių nuostolių.

„Balandis buvo labai šiltas, tad vynuogių pumpurai išsprogo. Tie, kurie nebuvo apsisaugoję savo sodų, labai nukentėjo pirmoje gegužės pusėje, kuomet naktimis gana stipriai šalo. Visgi kalbėti apie būsimą derlių dar anksti. Paprastai vietoje nušalusių pumpurų atauga miegantys pumpurai iš kurių ir formuojasi derlius. Gali būti, kad šiemet jo bus šiek tiek mažiau, galbūt nukentės ir kokybė, tačiau viskas priklausys nuo rudens. Jei rugsėjis ir spalis bus šilti, viskas turėtų būti gerai“, – svarstė Lietuvos vynuogininkų asociacijos vadovas Ramūnas Pilvelis.

Šiuo metu šalyje oficialiai registruoti 72 vynuogių ūkiai, tačiau iš tikrųjų jų turėtų būti bent dvigubai daugiau. Pasak R. Pilvelio, vynuogių augintojai nuolat susiduria su pavasariniais iššūkiais, todėl prieš imdamiesi šios veiklos dauguma jau žino, kad reikia investuoti ir į apsisaugojimo nuo šalnų priemones. Tiesa, jos nepigios.

Stengdamiesi apsaugoti savo vaisius, uogas ar daržoves, ūkininkai naktimis kūrena laužus ar įrenginėja laistymo sistemas. Purškiamas vanduo išskiria tam tikrą energiją ir tarsi sudaro izoliaciją bei apsaugo nuo šalčio. Kai kur Europoje įrenginėjamos ir tunelinės sistemos. Tai – į šiltnamius panašios plėvele apdengtos konstrukcijos.

Tikrina primityviu būdu

Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis ir 58 ha serbentų turintis Viktoras Jencius pripažino, kad būdų apsisaugoti nuo šalnų yra, tačiau tam reikalingos milžiniškos investicijos, todėl tik maža dalis ūkininkų tuo naudojasi.

Šiais metais vyras nuo šalnų nukentėjo kaip niekada stipriai. Jis svarstė, kad jo ekologinis serbentynas sunokins perpus mažesnį derlių nei pernai.

„Paprastai iš viso ploto priskinu apie 60 tonų uogų. Akivaizdu, kad šiemet jų tiek nebus. Kol kas žiedai dar laikosi ant krūmų, tačiau vos pajudinus iškart nukrenta. Tai rodo, kad jie nušalo. Paprastai šalną tikrinu primityviu būdu – pastatau lauke indą su vandeniu ir anksti, maždaug 5–6 val. ryto, ateinu į jį pažiūrėti. Šiemet indas užšalęs buvo du kartus. Vadinasi, bent dvi šalnos pakuteno krūmus“, – pasakojo V. Jencius.

Neturėtų brangti

Tai, kad vaisiai, uogos ar daržovės itin nukentėjo nuo pavasarinių šalnų tarsi turėtų suponuoti, jog jų kainos smarkiai išaugs. Visgi, pasak kalbintų pašnekovų, taip gali ir nenutikti.

„Kažkiek brangesnės produkcijos ko gero reikėtų tikėtis, tačiau juk rinka priklauso ir nuo kitų šalių. Pavyzdžiui, daržovių kaina šiuo metu net yra mažesnė nei pernai. Tarkime, į Lenkiją neseniai buvo įvežta apie 3 tūkstančiai tonų rusiškų agurkų. Jie – ne bulvės. Ilgai stovėti negali, tad juos reikia kažkur skubiai realizuoti. Dėl to ir kainas tenka mažinti, o tai iškreipia rinką“, – sakė Lietuvos šiltnamių ir daržovių asociacijų vadovas P. Andriejavas.

Panašios nuomonės laikėsi ir V. Kuliešienė, kuri taip pat neprognozavo aukštesnių kainų. Anot jos, šiemet šalnos labiausiai paveikė būtent Lietuvos ūkius, o daug kur kitur Europoje vaisiai, uogos, daržovės ar kitos kultūros nė kiek nenukentėjo.

Nukentėjo skirtingai

Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos vadovas Andžej Kulevičius nuolat bendrauja su savo krašto ūkininkais, todėl puikiai žino tarp žemdirbių vyraujančias nuotaikas. O jos – ne pačios geriausios. Šalčininkų savivaldybėje, didelių pramoninių sodų nėra, o mėgėjiškuose nuostoliai – didžiuliai.

Kaip ir didžiojoje dalyje Lietuvos, Šalčininkų krašte itin stipriai nukentėjo rapsų laukai, tačiau šaltukas pakenkė ir žieminių bei vasarinių kviečių, rugių ar net avižų plotams.

„Didžiausi nuostoliai padaryti prie durpynų ar žemesnėse vietose. Kartais būna, jog javai ar rapsai nušąla po žiemos, tačiau per mano ūkininkavimo dvidešimtmetį nelabai pamenu, kad pavasaris taip jiems pakenktų. Mūsų krašte pasėlius draudžia vos du ūkininkai. Paradoksalu, tačiau šiemet jie labiausiai ir nukentėjo. Tiesa, kol kas dar sunku vertinti visų pasėlių būklę. Iš pirmo žvilgsnio laukai gali atrodyti nenušalę, tačiau geriau įsižiūrėjus matosi pamėlynavę kai kurie augalų lapai. Tai irgi šalnų pasekmė. Be to, šaltis pristabdė augalų vegetaciją. Pavyzdžiui, rugiai šiuo metu nesiekia net metro, o jau leidžia varpas“, – pastebėjimais dalijosi A. Kulevičius.

Skuodo rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Rokas Rozga pasakojo, kad jo krašte šaltukas taip pat „prasisuko“, tačiau bent jau didelių nuostolių žemdirbiams, atrodo, pavyko išvengti. Jis teigė negirdėjęs, kad Skuodo krašto ūkininkams, priešingai nei kitur Lietuvoje, būtų tekę atsėti iššalusius plotus.

„Visgi pavasarinis šaltis žalos pridarė ir mums. Keista, bet jis paveikė net pievas. Pavyzdžiui, pernai pasėtų varpinių žolių galūnės buvo šiek tiek parudavusios. Kai kur nušalo ir senesnės pievos. Dėl gegužės šalnų šiemet aš pats buvau priverstas vėlinti kukurūzo sėją. Ankstesniais metais tai darydavau pirmomis gegužės dienomis, o šiemet kukurūzus pasėjau tik gegužės 21 d. Prieš porą metų jau buvau pasimokęs, kai dėl pavasarinių šalnų turėjau prastesnį derlių, todėl šiemet nutariau neskubėti. Klimatas Lietuvoje akivaizdžiai kinta, tad ūkininkams reikia prie to prisitaikyti“, – kalbėjo R. Rozga.

Nė kiek nepakenkė

Nors dauguma ūkininkų jau skaičiuoja nuostolius, patirtus dėl pavasarinių šalnų, tačiau kai kuriems šaltukas nė kiek nepakenkė. Pavyzdžiui, tiems, kurie augina kanapes. Kaip pasakojo kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas, ši kultūra gali ištverti iki 5 laipsnių šaltį, tad šiemet dėl šalnų kanapių augintojai problemų beveik neturėjo.

„Aišku, kanapių augintojų plotai Lietuvoje nėra dideli ir pastaraisiais metais jie po truputį mažėja. Tarkime, 2019 m. šalyje augo 9,5 tūkst. ha kanapių, o pernai jų buvo jau vos 2450 ha. Šiemet visoje Europoje labai trūko sertifikuotos kanapių sėklos, o dėl klimatinių sąlygų pablogėjo ir jos kokybė“, – sakė R. Čiūtas.

Vis tik jis teigė neprarandantis vilties, jog ateityje kanapių augintojų tik daugės. Pasak jo, pluoštinės kanapės itin perspektyvi kultūra, o tai pamažu pradeda suprasti daugelio šalių atstovai. Štai Didžiojoje Britanijoje jau artimiausiu metu pluoštinių kanapių plotus ketinama padidinti net 100 kartų. ES taip pat žada didesnį dėmesį skirti būtent šiai kultūrai.

„Augalininkystės srityje reikia restruktūrizacijos. Kanapės gerina dirvožemio būklę, naikina piktžoles, todėl joms nereikia herbicidų. Be to, jos sugeneruoja 3-4 kartus didesnį pelną nei javai. Kanapės puikiai tinka sėjomainai, jos duoda ir maistą, ir pluoštą, kurį galima panaudoti tokiose srityse kaip medicina, kosmetika, statybos, tekstilė ir pan. Manau, kad ši kultūra turi nemažų perspektyvų ir mūsų šalyje. Visgi net jei ir 100 kartų padidintume dabartinius kanapių plotus, jie vis tiek užimtų tik šeštadalį dabartinių javų plotų“, – kalbėjo R. Čiūtas.

Matomi ir nematomi nuostoliai

Geriausiai pavasarinių šalnų padarytus nuostolius gali įvardinti pasėlių draudimo bendrovės „VH Lietuva“ vadovas dr. M. Rusteika. Anot jo, žalų vertinimo specialistams dabar pats darbymetis. Bendrovė yra gavusi per 700 pranešimų dėl daugiau nei 50 tūkst. ha nukentėjusių plotų.

„Kol kas atliekame tik pirminius vertinimus. Maždaug po 3 savaičių mūsų specialistai dar kartą vyks į nukentėjusiųjų laukus ir tuomet jau bus galima tiksliau įvertinti šalnos padarinius. Tuomet rapsai, kurie labiausiai ir nukentėjo, jau bus nužydėję, matysis jų ankštaros. Kol kas grėsmingiausia padėtis atrodo pietų Lietuvoje – Varėnos, Alytaus, Lazdijų, Šalčininkų ir kai kuriuose kituose rajonuose. Šiaurinėje šalies dalyje šalnos labiau paveikė durpynuose ar žemumose augančius pasėlius“, – pasakojo dr. M. Rusteika.

Anot jo, maždaug 80 proc. gaunamų pranešimų susiję su nušalusiais rapsų plotais, tačiau yra nemažai pranešimų ir dėl javų, cukrinių runkelių, bulvių plotų. Dr. M. Rusteika sakė, kad kol kas situacijos nereikėtų dramatizuoti, tačiau pripažino, kad maždaug 3 savaites pavasario naktimis besilaikiusi minusinė temperatūra nuostolių negalėjo nepridaryti.

„Pasėliai peržiemojo puikiai, potencialo buvo labai daug, tačiau pavasaris viską pakeitė. Dėl šalnų ūkininkai negalėjo net nupurkšti savo laukų, tad dėl to galima prognozuoti, jog vasarą dalis javų rizikuoja išgulti. Gali būti ir kitokių pasekmių, apie kurias dabar niekas net nepagalvotų. Sunku kažką konkrečiai prognozuoti. Tikriausiai geriausiai apie derlių bus galima kalbėti tik tada, kai jis atsidurs aruoduose“, – svarstė pasėlių draudimo bendrovės „VH Lietuva“ vadovas.

Anot jo, pastarieji metai ūkininkams nebuvo lengvi, todėl vis daugiau jų galvoja apie pasėlių draudimą. Ir kalba sukasi ne vien apie stambius, bet ir apie smulkius žemdirbius. Šiuo metu Lietuvoje yra apdrausta kiek daugiau nei pusė milijono hektarų pasėlių. Palyginti 2008 m., kai „VH Lietuva“ tik pradėjo veiklą mūsų šalyje, šie kiekiai siekė maždaug 20-30 tūkst. ha.

„Aišku, kai ūkininkų piniginės pilnos, juos lengviau įtikinti drausti pasėlius. Priešingu atveju jie yra linkę daugiau rizikuoti, mažinti draudimo vertes ar apskritai jo atsisakyti. Nepaisant sunkių metų, smagu, kad vis daugiau žemdirbių supranta draudimo naudą ir žino, kad mumis galima pasitikėti. Daugelis sako, kad apsidraudus ramiau miegasi naktimis“, – pažymėjo dr. M. Rusteika.