Vasaros žiedų paletė

Dar tik pirmas kalendorinės vasaros mėnuo, o natūralioje gamtoje vis mažiau belieka dar neperžydėjusių augalų. Tuoj pražys kelių rūšių liepos, žydi jazminai, o pievose, kur dominavo geltona kiaulpienių spalva, sausesnėse vietose kai kur jau galima išvysti smaliukių rožinę jūrą. Tai medingas augalas, mėgstamas drugelių, kamanių ir bičių.

Jei natūralioje gamtoje dauguma augalų peržydėjo arba baigia žydėti, tai gėlininkų valdose yra begalė augalų rūšių, kurių žydėjimą galima stebėti kone iki vėlyvo rudens. Baigia žydėti rododendrai, bet dar ilgai džiugins bijūnai. Kauno botanikos sodas yra sukaupęs vieną didžiausių bijūnų kolekciją. Ekspozicijoje 11 rūšių ir tarprūšinių hibridų, apie 900 veislių, tarp jų 48 lietuviškos veislės. Šiemet birželio 12–13 d. buvo suorganizuotas bijūnų festivalis.

Šįkart kažkaip pradėjau ne nuo tradicinės orų apžvalgos, o nuo gėlėtos vasaros. Sunku atsisveikinti su gražiausiu metu laikotarpiu, nes po Joninių (Rasų) šventės man jau pradeda dvelkti rudeniu, nesvarbu, kad liepa – pats šilčiausias mėnuo. Bet orų palikti ramybėje negalima. Dar tik vasaros pradžia, o jau turėjome du galingus škvalus. Itin niokojantys buvo birželio 5 d.

Tądien net keturi viesulai registruoti Kazlų Rūdos savivaldybėje, Antanavo kaime buvo net stogai nuplėšti. O birželio 11 d. nuo škvalo labiausiai nukentėjo Utenos rajonas. Meteorologai teigia, kad pas mus kasmet vidutiniškai būna 4 škvalai ar viesulai. Taigi, du jau pragyvenome ir tikimybė dar poros sulaukti, bet mūsų Ignalinai kol kas jų sekėsi išvengti. Ignalinos verslai

Jau ne už kalnų Joninės ir kaip dažniausiai (tradiciškai) nutinka, jos būna su lietumi. Šiemet gana didelė tikimybė Joninių sulaukti be žymesnio lietaus. Antroje dekados pusėje ženkliai atvėso orai ir likusios birželio dienos, sako, nesiruošia mūsų lepinti vasariškais orais.

Kokia situacija gamtos gėrybių augintojams ir puoselėtojams. Jau dabar galima konstatuoti faktą, kad daugelio kultūrų derlius šiemet bus geresnis už pernykštį. Pagrindinė priežastis – šiais metais nebuvo tokių vėlyvų žudančių šalnų. Žinoma, be rudens negalima teigti, kad viskas gerai ir baigsis. Kiek pamenu, meteorologai gana vieningai pranašavo rekordiškai karštą vasarą bemaž visam žemynui, bet bent mūsų regione kol kas sąlyginai ramu. Žinoma, situaciją gali pakeisti liepa ir rugpjūtis. Pietines žemyno šalis karščiai jau kamavo nuo ankstyvo pavasario. Žinoma, norėtus išvengti karščių, škvalų ir ilgų lietingų orų. 

Nors dar tik kalendorinės vasaros pradžia, bet jau turime savų kultūrų, kurios jau pasirodė ant prekystalio. Tai lietuviškos braškės, bulvės, valgomieji sausmedžiai, jau nekalbant apie žalumynines daržoves, itin augintas šiltnamiuose. Drėgni, lietingi orai gali pakenkti bulvėms, jei nebus laiku nupurkšta nuo fitoftoros (bulvių maro).

Šiemet bulvėse radau tik vieną kolorado vabalą, pernai neteko aptikti nei vieno. Sodininkams šiemet prastai su vyšniomis. Nors ir gausiai žydėjo, jos stipriai nukentėjo nuo pavojingos grybinės ligos moniliozės. Nukentėjo ir kai kurių veislių trešnės, nes žiemos temperatūros buvo ant iššalimo ribos. Rimtas išbandymas buvo ir graikiniams riešutmedžiams. Jei pernai jie nukentėjo nuo pavasarinių kandžių šalnų, tai šiemet taipogi nuo ribinių šalčių, kuriems toks yra minus 28–30. Bet yra ir teigiama pusė atrankai, iš 15 riešutmedžių tik 2 praktiškai nė trupučio neapšalo. Užtat mūsų žiemos nebaisios pilkajam riešutmedžiui, kilusiam iš Amerikos, kuris atlaiko net minus 35–40 laipsnių šalčio. Tik bėda, kad jo riešutai su storu kevalu ir mažu branduoliu.

Gyvulininkystės sektorius turėtų būti patenkintas, nes po sąlyginai sausos gegužės, pievose, ganyklose pakankamai priaugo žaliosios masės, po truputį pradėjo kilti žaliavinio pieno kaina. Dėl paukščio gripo protrūkių neramu paukščių augintojams. Nors ir baigėsi pavasarinė laukinių paukščių migracija, užsikrėtimo pavojus vis vien išlieka. Naminiai paukščiai yra rimtos papildomos pajamos, itin smulkiesiems sodybų savininkams, jiems realizuojant kiaušinius.

Gamtoje pasiektas gyvybės bujojimo pikas, giesmininkų jau nedaug liko, visi rūpinasi besočių jauniklių apmokymu savarankiškam gyvenimui. Tik pas kurapkas jaunikliai išsirita apie Jonines, o pempės jau ruošiasi rudeninei migracijai. Po Joninių po truputį aprims ir gegutės kukavimo dažnumas. Visi žvėrys irgi su jaunikliais, įdomu, ar kiek nors beturime ilgaausių. Jei tokiais tempais pilkųjų kiškių mažės, jie gali atsidurti ir Lietuvos Raudonojoje knygoje.  

O skaitytojams belieka palinkėti gerų švenčių ir normalios vasariškos šilumos.

Pranas ZUBRICKAS