ES nori daugiau sojos, žirnių ir rapsų: kaip ūkininkai netrukus iš to gaus naudos
Ūkininkams vietinių baltymingų augalų auginimas turėtų tapti patrauklesnis ir dėl susietųjų išmokų. Per artimiausią dešimtmetį Europos Komisija siekia vietinių baltymingų augalų dalį padidinti daugiau nei trečdaliu.
Ką sako Briuselis? Europos Komisija pristatė baltymų strategiją, kuria siekiama paskatinti ūkininkus auginti daugiau baltymingų augalų ir mažinti ES priklausomybę nuo importo. Nors numatoma tikslinė parama, konkretūs jos dydžiai kol kas neįvardyti, rašoma vokiečių spaudoje. Tuo pat metu kiti Komisijos planai gali prieštarauti šiai strategijai.
Galimos susietosios išmokos už rapsą ir ganyklas
Nuo 2028 m. valstybės narės galėtų skirti didesnes susietąsias tiesiogines išmokas už rapsų, saulėgrąžų, sojų, lauko pupų ir žirnių auginimą. Taip pat numatyta parama naujoms auginimo technologijoms bei galimybė remti pievas ir pašarinius augalus, pavyzdžiui, lubinus ar dobilus.
Komisija siūlo baltymingų augalų auginimą skatinti ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonėmis. Tikimasi, kad nuo 2028 m. leidus taikyti naująsias selekcijos technologijas šių augalų derlingumas ir ekonominis efektyvumas padidės.
Baltyminių medžiagų importas: dėmesio centre – Ukraina
Komisija siekia, kad vietinių baltymų iš aliejinių augalų dalis padidėtų nuo beveik 26 iki 35 proc. Didžiausia importo dalis tenka sojų pupelėms ir sojų rupiniams iš Brazilijos, Argentinos bei JAV – apie 13,4 mln. t per metus. Iš Ukrainos importuojama apie 0,9 mln. t, tačiau ši šalis pagamina apie 13,5 mln. t augalinių baltymų, iš kurių didžiąją dalį eksportuoja.
Strategijoje pažymima, kad Ukrainai tapus ES nare Bendrijos baltymų importo deficitas galėtų sumažėti nuo 13,9 mln. iki 4,7 mln. tonų.
Didinti baltymingų augalų pridėtinę vertę
Komisija ketina remti investicijas į baltymingų augalų sandėliavimo ir perdirbimo pajėgumus, skatinti bendrą rinkodarą bei didesnį baltyminių pašarų naudojimą regionuose. Taip pat siekiama didinti ankštinių augalų vartojimą žmonių mityboje, svarstant galimybę jiems taikyti mažesnį pridėtinės vertės mokestį.
Ar nuo 2030 m. soja bus laikoma miškų kirtimo rizikos žaliava? Viltis siejama su ES Parlamentu
Komisijos planas nuo 2030 m. soją priskirti prie miškų kirtimo riziką keliančių žaliavų sulaukia kritikos, nes tai apsunkintų sojų auginimą Europoje. Tokiu atveju sojų aliejus nebegalėtų būti naudojamas biokurų gamybai, o tai smarkiai sumažintų šios kultūros ekonominį patrauklumą.
Liepos 8 d. ES Parlamentas balsuoja dėl vadinamojo „high-ILUC“ teisės akto, kuris galėtų sustabdyti šiuos Komisijos planus.
