Tryškiai: miestelis, karališkoji seniūnija, parapija

Jei ne dramatiški Lietuvai XVIII amžiaus antrosios pusės įvykiai, Tryškiai galbūt būtų tapę tokiu pat nedideliu miestu kaip Varniai, Viekšniai. Šiame straipsnyje, nepretenduojant rašyti miestelio istorijos apžvalgos, be plačiau žinomų faktų pateikiama ir tokių, kurie niekur anksčiau viešai neskelbti ir neaptarti. Šis straipsnis – medžiaga Tryškių istorijai papildyti.

Tryškiai žemėlapiuose

Žemaitijos kunigaikštystės (seniūnijos) vaizdavimą žemėlapiuose detaliai yra išnagrinėjusi Laimutė Bucevičiūtė magistriniame darbe „Žemaitijos seniūnija XV-XVIII a. kartografijoje“ (Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas, istorijos magistro darbas, 2006).
Čia pateikiama informaciją iš minėto darbo.
Tryškiai pirmą kartą kartografijoje pažymėti 1613 metų Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549-1616) žemėlapyje.
Anot autorės, Tryškių pažymėjimas šiame žemėlapyje galėjo būti susijęs su evangelikų bendruomenėmis: „Pastebėtina, jog turgaus ar prekymečio teisės suteikimas šiems miesteliams fiksuojamas gerokai vėliau nei buvo rengiamas žemėlapis. Apie Žemaitijos evangelikų konfesijos bendruomenes prabilome neatsitiktinai. Šiame žemėlapyje buvo lokalizuota nemažai iki tolei kartografijoje nefiksuotų gyvenviečių, kurias vienijo būtent evangelikų bendruomenių jose buvimo faktas. Taigi minėtina dvylika M. K. Radvilos Našlaitėlio žemėlapyje pirmą kartą lokalizuotų miestų ir miestelių, kuriuose XVI a. 6-10 deš. laikotarpiu (t. y. apytikriai tada, kuomet vyko lauko kartografavimo darbai bei žemėlapio redagavimas), žinomos realiai egzistavusios ir įvardintus fundatorius turėjusios evangelikų bendruomenės. Taigi išskirtinas Skuodas (Skudÿ), Kurtuvėnai (Kurtowianÿ), Kuršėnai (Kurßanÿ), Šiluva (Szydlow), Seda (Siadÿ), Tytuvėnai (Citowianÿ), Šilalė (Szÿlele), Akmenė (Okmianÿ), Viekšniai (Winxnia), Tryškiai (Trÿßki), Plungė (Plongianÿ) bei Lyduvėnai (Lidowianÿ). Taigi nemažą savo gyvenimo dalį M. K. Radvilai Našlaitėliui išpažinus evangelikų liuteronų tikėjimą, regis, religinis apsisprendimas galėjo turėti įtakos vykdant žemėlapio duomenų atranką“.
Mikalojus Kristupas Radvila 1563-1567 metais studijavo geografiją ir mediciną Leipcige, vėliau Romoje ir Paryžiuje. „Vikipedijoje“ rašoma: „Į Lietuvos ir pasaulio geografijos istoriją įėjo 1590-1600 m. organizuotomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko kartografavimo ekspedicijomis. Jų pagrindu buvo sudarytas ir 1613 m. Amsterdame išleistas vienas tiksliausių tuo metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Dabar žemėlapis laikomas vienas iš geriausių renesanso kartografinių kūrinių. Saugomas Upsalos muziejuje“.
Grįžkime prie Laimutės Bucevičiūtės magistrinio darbo ir Tryškių. Jie pavaizduoti Meriano Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei skirtame žemėlapyje, 1672 metais išleistame šio asmens paveldėtojų. Pasak Laimutės Bucevičiūtės, „Pastarąjį darbą pagrįstai galima vadinti M. K. Radvilos Našlaitėlio ir F. De Witto žemėlapių perdirbiniais; apie tai byloja kartografuojamos teritorijos fizinių – geografinių objektų ir socialinės infrastruktūros rodiklių panašumas, taip pat žemėlapio orientacija pasaulio šalių atžvilgiu (kaip ir F. De Witto darbe, šiaurė – žemėlapio dešinėje pusėje).
Sprendžiant iš Laimutės Bucevičiūtės pateiktų duomenų, vėliau Tryškiai pavaizduoti N. S. d‘ Abbeville Kuršo, Žiemgalos ir Žemaitijos žemėlapis (1659), Jansono Livonijos žemėlapis (1666, M. V. Coronelli Lietuvos žemėlapyje (1696). Tryškiai pažymėti ir dažname XVIII amžiaus žemėlapyje.

Miestelis XIX amžiuje ir XX amžiaus pirmojoje pusėje

Pateikiame dažnai įvairiuose tekstuose kartojamus duomenis apie Tryškius XIX amžiuje ir XX amžiaus pirmojoje pusėje. Kultūros vertybių paveldo departamento pažymoje rašoma: „XVII a. II p. Tryškiuose įsikūrė žydai, tačiau jų bendruomenė susiformavo tik XVIII a. pab. 1792 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis Tryškiams suteikė miesto teises, antspaudą ir herbą. XIX a. miestelio aikštėje pastatyta Šv. Florijono skulptūra, turėjusi saugoti miestelį nuo gaisrų. 1829 m. gaisro metu Tryškiuose sudegė klebonija, dvi špitolės, 14 gyvenamųjų namų su visais ūkiniais pastatais. Per 1868 m. gaisrą – visos žydų krautuvės, karčemos, maldos mokykla, sinagoga (ar sinagogos), daug gyvenamųjų namų. Po 1868 m. atstatyta sinagoga vėl sudegė 1887 m., tuomet Tryškiuose sudegė dar keliasdešimt namų, grafo Pliaterio biblioteka ir archyvas. XIX a. viduryje Tryškiai tapo apskrities centru, juose pradėjo vykti savaitiniai trečiadienio turgūs ir kas mėnesį – mugės. XIX a. pab. Tryškiuose minimi buvę pastatai: špitolė, bažnyčia, sinagoga, kelios krautuvės ir smuklės. 1895 m. atidarytas Tryškių pašto skyrius, 1908 m. greta bažnyčios pastatyta klebonija. 1926 m. vietos mokytojų pastangomis Tryškiuose įsteigta vieša biblioteka. Svarbų vaidmenį Tryškių žydų ekonominiame gyvenime vaidino Liaudies bankas (Folksbank), įsteigtas 1926 m., sudegęs 1939 m. gaisre. 1939 m. pastatytas dabartinis Tryškių mokyklos pastatas, kuriame įkurta progimnazija. 1940 m. miestelyje taip pat buvo žydų ir lietuvių pradžios mokyklos, valsčiaus savivaldybė, paštas, girininkija, biblioteka, policijos nuovada, malūnas, lentpjūvė, elektrinė, pieninė, kartono fabrikas. 1941 m. birželį Tryškių žydai buvo suvaryti į buvusio grafo Pliaterio dvaro svirną, iš kur vyrai netrukus išvesti ir sušaudyti prie Virvytės kranto, o moterys ir vaikai rugpjūtį perkelti į Žagarės getą, kur spalio 2 d. sušaudyti su Žagarės žydais. Spaudos draudimo laikotarpiu lietuviškas knygas ir laikraščius Tryškiuose platino miestelio gyventojas knygnešys Feliksas Galminas (1862-1935). Tryškiuose palaidota rašytoja Sofija Pšibiliauskaitė (1867-1926), su seserimi rašiusi bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu. Tryškius puošia miestelio gyventojo tautodailininko skulptoriaus Prano Dužinsko (g. 1937 m.) kūriniai“.
Šią Kultūros paveldo departamento pažymos informaciją reikia truputį patikslinti. XIX amžiaus viduryje buvo įsteigta ne Tryškių apskritis, o valsčius, priklausęs Šiaulių apskričiai.

Administracinė priklausomybė

Tryškiai tikriausiai nuo XV amžiaus priklausė Dirvėnų (Dirvonėnų) valsčiui, kuris pirmą kartą paminėtas didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijai Luokės bažnyčiai 1493 metais. Vėliau, XVI amžiaus pirmojoje pusėje, Dirvėnų valsčius buvo padalintas į Didžiųjų Dirvėnų ir Mažųjų Dirvėnų valsčius. Tryškiai liko pastarajame.
1764 metais Žemaitijoje buvo įsteigta dar viena – Telšių – teisminė reparticija (pavietas, apskritis), kuriai priklausė ir Dirvėnų valsčius. 1775 Telšių reparticija panaikinta, pilies ir žemės teismus perkeliant į Šiaulius ir įsteigiant Šiaulių teisminę reparticiją. Telšių apskritis atkurta 1791 metais, Žemaitijos kunigaikštystę suskirstant į tris apskritis: Telšių, Šiaulių ir Raseinių. Mažųjų Dirvėnų valsčius buvo priskirtas Šiaulių apskričiai, todėl jai priklausė ir Tryškiai.
XIX amžiuje, po baudžiavos panaikinimo 1861 metais, susikūrė Tryškių valsčius. Pagal 1870 metų duomenis, Tryškių valsčiui (Šiaulių apskritis) priklausė Kaunatavos, Pavirvytės, Tryškių bendruomenės su 41 kaimu. Valsčiuje buvo 1 tūkst. 397 sodybos su žeme ir 236 bežemių sodyba. Gyveno 6 tūkst. 659 žmonės.
Šiaulių apskričiai Tryškiai priklausė visą carinį laikotarpį. Pirmojo pasaulinio karo metais, vokiečių okupacinė valdžia vietoje senųjų apskričių įsteigė smulkesnius administracinius vienetus – kreisus. Tryškių valsčius buvo priskirtas Telšių kreisui.
1919 metais vėl vyko administracinės, tačiau jau lietuviškos, pertvarkos. Vietoje trijų carinių apskričių ir gausybės smulkesnių vokiškų kreisų buvo kuriamos lietuviškos apskritys. Dažnai valsčių žmonės patys nuspręsdavo, kuriai apskričiai nori priklausyti. 1919 metų rugpjūčio 16 dieną Telšių kreiso Tryškių valsčius prisijungė prie Šiaulių apskrities.
Cariniu laikotarpiu valsčiai turėjo tam tikrą savivaldą. Viršaitį, valdybą rinko seniūnaičių sueiga. Lietuvos Respublikos laikais savivalda jau buvo suvaržyta. Gyventojai galėjo išsirinkti valsčiaus viršaitį, bet jį patvirtinti turėjo teisę apskrities viršininkas. Lietuvos Respublikos laikais valsčiai buvo suskirstyti į seniūnijas. Tryškių valsčių sudarė šios seniūnijos: Balsių, Buišų, Dauginių, Dirmeikių, Juodėjų, Kairiškių, Leilėnų, Maldenių, Mickiškės, Stakminių, Tryškių.
Pirmosios sovietų okupacijos metu (1940-1941) Tryškių valsčių sudarė Buišų, Mickiškės, Kairiškių, Giriškių, Stakminių, Leilėnų, Dauginių, Balsių, Maldenių, Čibirikų, Dirmeikių, Juodėjų, I Tryškių ir II Tryškių apylinkės.
Sovietinė valdžia imitavo savivaldą ir demokratiją, rengdama fiktyvius rinkimus. Buvo renkamos apylinkių ir valsčių „darbo žmonių deputatų tarybos“, sudaromi valsčių vykdomieji komitetai. Vokiečių okupacijos metais panaikintas Tryškių valsčiaus vykdomasis komitetas vėl atgaivintas 1945 metais.

Tryškių valsčiuje, iki jo panaikinimo 1950 metais, veikė ir Tryškių apylinkė. Ji kartu su Tryškių valsčiumi iki 1947 metų priklausė Telšių apskričiai, o vėliau – Kuršėnų apskričiai. 1950 metais panaikinus apskritis, įsteigtas Šiaulių rajonas, kuriam priskirta ir Tryškių apylinkė. Ji 1963 metais priskirta Telšių rajonui ir buvo sudaryta iš mažesnių ankstesnių Tryškių ir Stakminių apylinkių. 1977 metais prie Tryškių apylinkės prijunta rytinė Eigirdžių apylinkės dalis su Dūseikiais, Kiršiais, Ubiške ir kai kuriomis kitomis vietovėmis.
1995 metais Tryškių apylinkė kartu su likusiais menkais savivaldos likučiais panaikinta ir įsteigta Tryškių seniūnija. Buvo panaikinta apylinkės taryba ir jos renkamo viršaičio pareigybė. Vietoje jos įsteigtas Savivaldybės administracijos valdininko – seniūno – etatas.

Tryškių tarybinis ūkis

Tryškių, kaip ir visų miestelių raidai, didelės reikšmės turėjo sovietinis ūkis. Trumpos žinios apie jį pateiktos Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo pažymoje, kuri čia pateikiama.
Šiaulių apskrities Tryškių tarybinis ūkis (1945-04-14–1947-10-21).
Kuršėnų apskrities Tryškių tarybinis ūkis (1947-10-21–1950-06-20).
Kuršėnų rajono Tryškių tarybinis ūkis (1950-06-20–1962-03-31).
Šiaulių rajono Tryškių tarybinis ūkis (1962-03-31–1962-12-08).
Telšių rajono Tryškių tarybinis ūkis (1962-12-08–1985-06-01).
Telšių rajono Tryškių daržininkystės tarybinis ūkis (1985-06-01–1990-12-29).
Telšių rajono Tryškių daržininkystės valstybinis ūkis (1990-12-29–1992-11-15).
TSRS sėklininkystės ir gyvulininkystės liaudies komisaro 1945-04-14 įsakymu Nr. 225, Šiaulių apskrityje, Tryškių apylinkėje, buvo įsteigtas Tryškių tarybinis ūkis.
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1947-10-21 įsaku „Dėl Anykščių, Jurbarko, Kelmės, Kuršėnų, Pasvalio, Plungės ir Radviliškio apskričių sudarymo“, Tryškių tarybinis ūkis buvo priskirtas Kuršėnų apskričiai.
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1950-06-20 įsaku „Dėl Lietuvos TSR administracinio-teritorinio padalijimo“ pakeitus Lietuvos TSR administracinį susiskirstymą: panaikinus apskritis ir valsčius bei sudarius rajonus, Tryškių tarybinis ūkis buvo priskirtas Kuršėnų rajonui.
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1962-03-31 įsaku panaikinus Kuršėnų rajoną, Tryškių apylinkės Tryškių tarybinis ūkis buvo priskirtas Šiaulių rajonui.
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1962-12-08 įsaku „Dėl Lietuvos TSR rajonų sustambinimo“ Tryškių apylinkę priskyrus Telšių rajonui, Tryškių tarybinis ūkis buvo priskirtas Telšių rajonui.
Vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1985-04-04 potvarkiu Nr. 130p, Tryškių tarybinis ūkis pervadintas į Tryškių daržininkystės tarybinį ūkį.
1990 m. Tryškių daržininkystės tarybinis ūkis buvo perregistruotas į Tryškių daržininkystės valstybinį ūkį. Telšių rajono valdyba 1990-12-29 užregistravo minėtą ūkį.
Telšių rajono valdytojo 1992-10-08 potvarkiu Nr. 568v „Dėl žemės ūkio įmonių likvidavimo ir laikinųjų administracijų vadovų ir buhalterių atleidimo“, nutarta nuo 1992-11-15 likviduoti Tryškių daržininkystės valstybinį ūkį.
Kaip šis ūkis paveikė Tryškių raidą, dar reikėtų tyrinėti.

Priešistorė

Iš XVI amžiaus mus pasiekusios žinios apie Tryškius gana skurdžios ir retos. Jei Tryškiai paminėti 1537 metais, tai jie jau, kaip gyvenvietė, buvo ir anksčiau. Deja, iš XV ir ankstesnių amžių žinių apie Tryškius bent kol kas neaptikta.
Vietovių gilesnę praeitį dažnai atskleidžia archeologinis paveldas. Kultūros vertybių registre įrašytas prie buvusių Tryškių tarybinio ūkio pastatų išlikęs IX-XII amžių kapinynas. Detaliau jis netyrinėtas. Dalis kapinyno sunaikinta 1964 metais, statant grūdų sandėlį. Bet tik dėl šios statybos buvo aptikti žmonių kaulai su dirbiniais: pasaginių segių, kryžinių smeigtukų, vijinių apyrankių, antkaklių užskeistais galais. Ubiškėje būta XV-XVII amžių kapinyno vietoje dabartinių kapinių prie mokyklos.
Jei kurioje nors vietovėje be pertraukos šimtmečiais gyveno žmonės, tai turėjo būti ir kapinynai. Gal minėtas kapinynas ne vienintelis Tryškiuose ar šalia jų, tik kiti kol kas neaptikti.
Į pietus nuo Tryškių yra Staurylų kaimas. Jame išliko I tūkstantmečio antros pusės kapinynas, plačiau tyrinėtas 2022 ir 2024 metais. Aptikta įvairių ginklų, papuošalų, darbo įrankių. Radiniai pagal tipologiją ir paplitimo laikotarpį apima IV-IX, IX-XIII ir XIII-XVI amžius. Aptikti žmonių kapai, laužavietė (matyt, apeiginė), joje rasti angliukai, datuojami 346-381 metais.
Tryškių seniūnijoje yra vienintelis Tauragio piliakalnis Buišų kaime. Nuo šio piliakalnio kilo Tauragėnų kaimo, paminėto 1493 metais didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijoje Luokės bažnyčiai, pavadinimas. Valdovas patvirtino bažnyčios teisę į šį kaimą kartu su Pateklėnų lauku (teritorija). Tauragėnai ir Pateklėnai – anksčiausiai istoriniuose šaltiniuose paminėtos Tryškių seniūnijos vietovės.
Piliakalnio žvalgomuosius tyrimus 1964 metais atliko Lietuvos istorijos institutas. Mokslininkai nustatė, kad jis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII amžiumi. Mokslininkai ištyrė, kad visose piliakalnio papėdėse (taip pat ir kairiajame Virvytės krante – Visginių kaime) aštuonių hektarų plote buvo senovės gyvenvietė. Rasta lipdytos keramikos, geležies šlako, molio tinko. Gyvenvietės plotas ir piliakalnis rodo čia gyvenus gausią bendruomenę. Jai priklausė ir tolėliau įsikūrusios gyvenvietės. Galimas daiktas, iš čia plito žmonės į aplinkinius kaimus; kirsdami miškus ir krūmus kūrė savo sodybas bei dirbamos žemės plotus.
Tuoj į vakarus nuo piliakalnio, kitapus Virvytės, netoli jos ir Pateklos santakos, yra Visginių kapinynas. Platesni Visginių kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai atlikti 2022 metais ir yra aprašyti knygoje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2022 metais“, Dovilo Petrulio straipsnyje „Visginių pilkapynas“. Tyrinėjimų metu rasti griautiniai ir pilkapių kapai, ginklai, papuošalai, darbo įrankiai, Visginių kapinyne buvo laidojama I-XII amžiais, o gal ir vėliau. Visas kapinynas dar nėra ištyrinėtas.
Pagal kapinynus matome tarsi žmonių plitimo kryptį nuo Tauragio piliakalnio į Tryškius: Visginių kapinynas – I-XII amžiai, Staurylų kapinynas – IV-XVI amžiai, Tryškių kapinynas – IX-XII amžiai. Žinoma, toks gyventojų plitimas iš pietų į šiaurę tėra hipotetinis chronologiniu požiūriu: galbūt Tryškiuose ar kituose kaimuose žmonės įskūrė anksčiau nei rodo trijų kapinynų medžiaga.
II-III amžiais datuojami pilkapiai, deja, sunaikinti buvo Šarkalnės kaime. Čia rastos dvi apyrankės, o ariant pasitaikydavo žmonių kaulų. Dirmeikiuose aptiktas II amžiaus „lobis“: laiptelinė segė ir dvi Romos monetos.
Žmonės Tryškių seniūnijos teritorijoje gyveno ar bent lankėsi akmens amžiuje. Buišuose ir Ubiškėje rasti akmeniniai kirviai siaurėjančia pentimi.