Spalio 5 d. Briuselyje vykusiame Copa-Cogeca prezidiumo posėdyje Žemės ūkio rūmams atstovavo vicepirmininkas Algis Baravykas, o Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijai „Kooperacijos kelias“ – Jonas Kuzminskas.

Įtempta Copa-Cogeca prezidiumo posėdžio darbotvarkė

Posėdžio darbotvarkėje net 11 klausimų: Cogeca prezidento ir generalinio sekretoriaus veiklos ataskaita, 2024 m. prezidiumo posėdžių kalendoriaus projekto patvirtinimas, Europos jaunųjų ūkininkų tarybos (CEJA) pirmininko Peterio Meedendorpo prisistatymas ir pasikeitimas nuomonėmis, Nacionalinė žemės ūkio gamybos kooperatyvų sąjungos apžvalga, Copa – Cogeca prioritetai naujiems Europos Parlamento ir Komisijos įgaliojimams (2024 m. rinkimai), Žaliųjų teiginių direktyva, Gyvūnų gerovės ženklinimas, Triušių gerovė, Pagrindiniai elementai, kurie turi būti įtraukti į ES baltymų strategiją, Europos žuvininkystės ir akvakultūros sektorius, Tarptautinė prekyba ir padėtis rinkoje, ypač dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Naujausi BŽŪP pokyčiai, įskaitant leidžiančias nukrypti nuostatas ir krizių rezervo naudojimą, Institucinių diskusijų dėl SUR pasiūlymo dėl glifosato padėties klausimai, Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva,  Gamtos atkūrimo ir dirvožemio monitoringo bei atsparumo įstatymas.

Proaktyvaus Copa – Cogeca metodo kūrimo procesas prieš Europos Parlamento rinkimus 2024 m.

Kadangi kas penkerius metus, Europos Sąjungos piliečiai renka Europos Parlamento narius, taigi ateinantys rinkimai numatomi jau 2024 m. birželio 6-9 d.

Europos piliečiai turės išrinkti 716 narių (t.y. 11 daugiau, nes dabar yra 705), kurie jiems atstovaus iki 2029 m. Po rinkimų Europos Parlamentas balsuos dėl naujojo Europos Komisijos pirmininko, o vėliau patvirtins ir visą komisarų komandą.

Ankstesniuose 2019 m. rinkimuose Copa – Cogeca vykdė kampaniją, skirtą daugiausia informuoti apie žemės ūkio sektoriaus prioritetus ir problemas su „WeFarm4EU“ reklama. Ši kampanija sulaukė dėmesio, nes ja buvo siekiama išsamiai apžvelgti ES žemės ūkio padėtį visuose svarbiausiuose politikos dokumentuose.

2024 m. tikslinga kuo daugiau dėmesio skirti vykdomiems politikos procesams, kartu siekiant  aiškių, tvirtų ir iniciatyvių politinių pasiūlymų. Taigi Copa-Cogeca siūlo siekti aiškios vizijos ir prioritetų ateinantiems 5 metams.

Siekdamas parengti Copa-Cogeca strategiją, kaip buvo numatyta per praėjusį balandžio mėn. prezidiumo posėdį, sekretoriatas pradėjo diskusijas tarp Copa – Cogeca pirmininkaujančių valstybių.

Dar 2023 m. gegužės 25 d. vykusiame Copa – Cogeca pirmininkavimo seminare buvo pateiktos pagrindinės temos / pasiūlymai:

Europos politika su tikslais. Pagrindinės temos: Kartų atnaujinimas; Žemės ūkio produkcijos, įskaitant gyvulius, įvairovės išlaikymas; ES ūkininkų ir miško savininkų indėlis mažinant energetinę priklausomybę ir keičiant iškastines medžiagas ir kurą; Augalų sveikatos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės gerinimas pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas; BŽŪP po 2027 m. biudžetas, kuris atitiktų padidėjusiems sektoriaus poreikiams, padėtų užtikrinti aprūpinimą maistu ir atspindėtų BŽŪP užmojų lygį.

Priemonės, skirtos pagerinti Europos ūkininkų padėtį maisto grandinėje, siekiant užtikrinti, kad visų aplinkos tvarumo priemonių sąnaudos ir nauda būtų teisingai paskirstyta visiems grandinės dalyviams.

Stiprinti kooperatinių įmonių, veikiančių žemės ūkio maisto ir miškininkystės sektoriuose, atsparumą ir konkurencingumą: skatinti dalyvių bendradarbiavimą ir veiksmingų priemonių bei privalomų priemonių, skirtų padėti valstybėms narėms, kuriose žemės ūkio maisto produktų sektoriaus kooperatyvai neišnaudojo viso savo potencialo, įdiegimą.

Parengti ES infrastruktūros įstatymą, kuriuo būtų remiamas ilgalaikis kaimo vietovių atsparumas: Investavimas į gyvybingas kaimo vietoves (vandens infrastruktūra ir plačiajuostis ryšys); Prieigos prie pagrindinių paslaugų gerinimas, taikant novatoriškus judumo, vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūros metodus; Skatinti teigiamą komunikaciją apie svarbų ūkininkavimo vaidmenį tuo metu, kai ūkininkavimo įvaizdis yra gana neigiamas ir atsietas nuo įstatyminės bazės ir įsipareigojimų, kurių ūkininkai privalo laikytis.

Užtikrinti sąžiningą ir abipusę prekybą, kuri užkerta kelią tvarumo nutekėjimui ir užtikrina skaidrumą vartotojams.

Copa-Cogeca komunikacijos kampanija prieš, per ir po rinkimų į ES

Kaip pažymėjo Copa – Cogeca generalinis sekretorius Pekka Pessonen,  konkurencingumas, tvarumas ir kartų kaita – komunikacijoje trys svarbiausi aspektai ko reikia ES žemės ūkiui. Šiuo tikslu Copa-Cogeca parengė manifestą, kurį planuoja naudoti informuojant politikus ir visuomenę.

Manifesto tekstas

Birželio 6–9 dienomis Europos piliečiai turės išrinkti 716 narių, kurie jiems atstovaus iki 2029 m. Žemės ūkis jau yra politinės kampanijos centre ir turi čia išlikti. Kaip rodo daugelis politikos analitikų, takoskyra tarp kaimo ir miesto yra gan gili. Briuselyje jaučiama, kad Žaliasis susitarimas žemės ūkyje nėra išsamus, todėl reikėtų konkrečių siūlymų, kad būtų galima užtikrinti siekiamus tikslus operatyviau. Žvelgiant iš institucinės pusės, tikslinga svarstyti apie idėją už maistą ar už gyvūnų gerovę atsakingo komisaro paskyrimo. Gyvūnų gerovės teisės aktas gali būti priimtas nepasibaigus dabartiniam įgaliojimui, taip pat jau siūlomas gamtos atkūrimo įstatymo stiprinimas, vandens naudojimo sistema arba BŽŪP tiesioginių išmokų peržiūra. Galiausiai, daugelis sąvokų, pateiktų pasiūlymuose, susijusiuose su programa „Nuo ūkio iki stalo“, turės būti konkrečiai apibrėžtos per kitą kadenciją.

Todėl Copa – Cogeca turi dvejopą poreikį:

1. priversti ūkininkų ir miško savininkų bendruomenę suprasti stipraus susitelkimo per šiuos Europos rinkimus svarbą;

2. nurodyti ir paneigti variantus, kurie mums atrodo neįgyvendinami, pasiūlant savo matymą, pradedant naujais politiniais pasiūlymais.

Manifesto tikslas – apibrėžti Copa – Cogeca pranešimus, prioritetines temas ir įgalinančius veiksmus, kurie padės pasiekti savo tikslų komunikacijos kampanijos metu.

ES ūkininkų balsai svarbūs!

Pastarieji metai negali būti laikomi „įprastu verslu“ Europos ūkininkų bendruomenei ir visuomenei. Diskusijos turi vykti atsižvelgiant į pastarosios krizės bendrą poveikį (Covid-19, energetika, Rusijos agresija prieš Ukrainą, trąšų infliacija, ekstremalios oro sąlygos), strateginį maisto saugumo ir įperkamumo vaidmenį bei vykstančius svarstymus dėl BŽŪP po 2027 m.

Atsiradus žaliajam kursui, BŽŪP, kuri dešimtmečius buvo pagrindinė ES politika ir istorinis ES vienytojas, nebėra vienintelė politika, daranti reikšmingą poveikį žemės ūkiui. Strategija „Nuo ūkio iki stalo“, „Biologinės įvairovės strategija 2030 m.“, „Dirvožemio strategija“, „Miškų strategija iki 2030 m.“, „Fit for 55 Package“ ir „RepowerEU“ bei pranešimai apie maisto saugumą – visos iniciatyvos, kurių pagrindiniai principai buvo išdėstyti ir paversti teisės aktų pasiūlymais nuo 2019 m.

Visos šios iniciatyvos paskatino esminius pokyčius, galinčius iš naujo apibrėžti mūsų žemės ūkio ir miškininkystės modelį ateinantiems dešimtmečiams. Vietoje Europos ūkininkai vykdo šiuos daugialypius perėjimus, tačiau dabartinės Komisijos taikomas „iš viršaus į apačią“ priverstinio žygio metodas gali atgrasyti naujus rinkos dalyvius ir paspartinti išėjimą į pensiją, atsižvelgiant į investicijų sumas, kurių valstybės narės neremia. Šiuo metu dauguma žaliojo kurso politikos krypčių dar neįgyvendinta. Jų bendras poveikis ES  ūkiuose ir kooperatyvuose pasijus tik artėjant kito Europos Komisijos kadencijos viduriui.

Jei ūkininkai, žemės ūkio kooperatyvai, miškininkai nori dalyvauti kuriant ES politiką, šiandien ypač svarbu susitelkti bendriems tikslams.

Kodėl žemės ūkis, miškininkystė ir žemės ūkio kooperatyvai yra svarbūs ES?

ES ūkininkavimo modelis grindžiamas įvairiomis vietinėmis ir šeimos ūkių struktūromis (apie 95 proc. šeimos ūkių, Šaltinis: Eurostatas), apimančiomis augalininkystę ir gyvulininkystę. Šie sektoriai yra ES kaimo vietovių pagrindas ir yra esminė europietiško gyvenimo būdo dalis, kuri sudaro 137 mln. žmonių, t.y. beveik 30 proc. gyventojų ir apima daugiau kaip 80 proc. teritorijos.

Būtent šie žmonės sukuria darbo vietas, prisideda prie žiedinės ir bioekonomikos, taip pat užtikrina nuolatinį ir įperkamą maistą, būtiną subalansuotai mitybai, tvariai biomasei ir kitoms ekosistemų funkcijoms.

Ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai gamina saugų, kokybišką, maistingą maistą vartotojams vis tvaresniu būdu, o konkurencingas žemės ūkis ir miškų sektorius yra ypač svarbus visuomenei, kuri tikisi, kad ūkininkai ir miško savininkai valdo žemę, kad galėtų pasiūlyti ir viešųjų paslaugų – tokių kaip biologinės įvairovės išsaugojimas, švarus vanduo, apsauga nuo gamtinių pavojų ir kultūrinis kraštovaizdis.

Be COVID-19 pandemijos, Rusijos invazija į Ukrainą turėjo tiesioginį trikdantį poveikį maisto gamybai ir kai kuriose šalyse sukėlė didelį maisto trūkumą. Kai kuriose pasaulio dalyse tai sukėlė konfliktą. Energetikos krizė, auganti infliacija, ekstremalūs klimato reiškiniai sutrikdė tiekimo grandines.

ES sutartyje įtvirtinti BŽŪP tikslai išlieka ypač aktualūs: Didinti žemės ūkio našumą, skatinant technikos pažangą ir užtikrinant optimalų gamybos veiksnių, ypač darbo, panaudojimą; Užtikrinti tinkamą ūkininkų gyvenimo lygį; Stabilizuoti rinkas; Užtikrinti atsargų prieinamumą; Užtikrinti protingas kainas vartotojams.

Copa – Cogeca pasisako už Paryžiaus susitarimo, apriboti pasaulio temperatūros kilimą iki 1,5 °C ir ES klimato neutralumo iki 2050 m. įsipareigojimų vykdymą“.

Kaip ir Komisijos pirmininkas, Copa – Cogeca nariai įsitikinę, kad žemės ūkis ir gamtos apsauga gali žengti kartu. Todėl džiaugiamės pranešimu pradėti „strateginį dialogą“ dėl Europos žemės ūkio ateities ir esame pasiruošę prisidėti.

Žemės ūkis išmeta apie 10 proc. ES išmetamo CO2 kiekio, o kiti sektoriai išmeta didesnę išmetamųjų teršalų dalį, pavyzdžiui, transporto sektorius, kuris sudaro ketvirtadalį visų išmetamų teršalų ir vis dar yra 24 proc. didesnis nei 1990 m.

Iki 2050 m. liko 27 metiniai derliai – galime paremti ES siekdami neutralumo klimatui, tačiau mums reikia tinkamų sprendimų, kurie būtų paremti tinkamu finansavimu, siekiant pereiti prie tvaraus ūkininkavimo.

Būdama tarptautine klimato kaitos švelninimo lydere, ES turėtų aktyviau skatinti didesnių tarptautinių klimato kaitos siekių, į juos įtraukiant kitas pasaulio šalis, kad būtų sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis ir išvengta anglies dioksido nutekėjimo.

2024 m. prasidėsianti naujoji kadencija turi užtikrinti ūkininkams ir žemės ūkio kooperatyvams priemones pereiti prie tvaraus maisto sistemų.

Copa – Cogeca identifikuotos 7 pagrindinės Europos ūkininkavimo ateities veiksmų sritys

Stiprinti ES žemės ūkio konkurencingumą, išlaikyti jo gamybos potencialą, kartu užtikrinant ir gerinant ūkininkų pajamas bei žemės ūkio pelningumą pereinant prie ekologiško maisto gamybos.

Ūkininkai, miško savininkai ir jų kooperatyvai vis labiau stengėsi integruoti tvarumą į savo kasdienę veiklą, ir tai kainavo. Nors yra reikalavimų toliau siekti aplinkos ir socialinio tvarumo, Europos ūkininkai galės tenkinti šiuos reikalavimus, jei bus apsaugotas jų konkurencingumas. Kadangi Europos ūkininkai, miško savininkai ir jų kooperatyvai turėtų gaminti daugiau ir geriau, turėtų būti skatinamos naujovės, žinių perdavimas, skaitmeninimas, o konsultavimo paslaugos turėtų būti organizuojamos tikslingiau, kad būtų galima tinkamai įsisavinti naujas skaitmenines technologijas. Šiuo atžvilgiu reikia gerinti Europos ūkininkų padėtį maisto grandinėje, siekiant užtikrinti, kad visų aplinkos tvarumo priemonių sąnaudos ir nauda būtų teisingai paskirstytos visiems grandinės dalyviams.

Klimato kaitos švelninimo, gamtos apsaugos ir maisto gamybos derinimas

Nors esame įsitikinę, kad žemės ūkis ir gamtos apsauga gali žengti koja kojon, taip pat turime pažvelgti į iššūkius, su kuriais susiduria ūkininkai, suteikiantys galimybę tęsti gamybą besikeičiančioje aplinkoje. Aplinkosaugos priemonės, kurios nepadeda užtikrinti tinkamo pragyvenimo šaltinio kaimo vietovėse (įskaitant ūkininkų pajamas), ir kurios nepalaiko ES žemės ūkio produktų konkurencingumo, neturėtų būti siūlomos. Be tinkamos sistemos ar būtinų priemonių daugelis aplinkos veiksnių gali turėti neigiamų ekonominių pasekmių. Tvarumas yra būtina politikos sritis. Copa – Cogeca ragina priimti žemės ūkio atkūrimo įstatymą, kuris užtikrintų ūkių gyvybingumą ir pelningumą bei prieigą prie gamybos išteklių, tokių kaip žemė, vanduo, energija ir inovacijos, bei jų apsaugą, kartu užtikrinant tvarią žemės ūkio ateitį.

Augalų sveikatos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės gerinimas pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas

Ūkininkai ateityje turės dirbti su dar mažiau gamtos išteklių ir kovoti su tolesniu klimato kaitos poveikiu, pvz., naujais kenkėjais ir ligomis, be to, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir išlaikyti tokį patį produktyvumą tame pačiame žemės plote.  Visa tai tam, kad būtų išvengta papildomo dirvožemio degradacijos ar miškų naikinimo. Kita vertus, augalų ir pasėlių sveikatos apsauga iš esmės yra kertinis akmuo visose Europos Sąjungoje vykdant ūkininkavimą ir šiuolaikinę žemdirbystę, neatsižvelgiant į gamybos būdą, ar tai būtų įprastiniai, ekologiški ar kitokie. Visiems ūkininkams būtina, kad pagaliau būtų laiku leista naudoti naujas veikliąsias medžiagas, tiek chemiškai sintetines, tiek biologinės kilmės, ir naujoviškas technologijas, pvz., naujus veisimo metodus, taip pat greitai juos įgyvendinti ir plėtoti. Tai yra išankstinė sąlyga tolesniam plano apsaugos produktų mažinimui, kaip numatyta dabartiniame Komisijos pasiūlyme dėl tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo (SUR). Šie principai turėtų būti derinami su skaitmeninimo revoliucijos skatinimu ūkininkų bendruomenėje visais ES teisės aktų aspektais (mokymai, patarimai ūkininkams, duomenų naudojimas, tikslusis ūkininkavimas, galimybė naudotis plačiajuosčiu ryšiu tolimose kaimo vietovėse ir kt.). Gyvulininkystė ir gyvūninės kilmės produktų vartojimas yra didelių socialinių diskusijų objektas visuose žemynuose, ypač Europos Sąjungoje. Pasinaudodama aukštu gyvenimo lygiu ir apskritai palankiomis klimato sąlygomis, ES sukūrė vienus iš pačių reikliausių standartų pasaulyje, ypač gyvulininkystės srityje.

Šie standartai nuolat tobulinami, atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių pažangą. Gyvūninis maistas suteikia būtinų maistinių medžiagų žmonių sveikatai. Mėsa, pienas ir kiaušiniai suteikia aukštos kokybės baltymų, vitaminų ir mineralų – be maistinių savybių, gyvuliai taip pat padeda išlaikyti žiedinį medžiagų srautą žemės ūkyje, nes nevalgomą biomasę (ganyklas, šalutinius produktus) paverčia aukštos kokybės maistu.

Šis mokslu pagrįstas požiūris yra itin svarbus, ypač šiuo metu persvarstant gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus. Gyvūnų gerovė turėtų būti vertinama pagal bendrą metodiką, nustatytą konkrečioms rūšims ir pagrįsta produkcijos rodikliais. Tai leistų labiau suderinti gyvūnų gerovės taisyklių aiškinimą ir geriau jas įgyvendinti visoje ES.

Didinti ES ūkininkų ir miško savininkų indėlį į atsinaujinančią energiją, mažinant Europos priklausomybę nuo trąšų ir toliau plėtoti žiedinę bioekonomiką

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, tapo dar akivaizdžiau, kad ES reikia alternatyvių būdų energijos tiekimui užtikrinti. Europos ūkininkai ir miškininkai gali atlikti pagrindinį vaidmenį plėtojant atsinaujinančią energiją, bioekonomiką ir gerą miškų valdymą, pakeičiant iškastinį kurą ir didinant energijos naudojimo efektyvumą.

Darnus požiūris, pagrįstas technologinio neutralumo principu, turėtų būti įgyvendintas visuose ES pasiūlymuose dėl energijos tiekimo įvairinimo ir didinimo, o pagrindinis vaidmuo tenka bioenergijai / pasėlių pagrindu pagamintam biokurui / biometanui / biodujoms kartu su decentralizuotos atsinaujinančios energijos gamybos ūkyje potencialu. Bioekonomika turėtų būti neatsiejama šio požiūrio dalis.

Trąšų sektorius yra būtinas siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu visame pasaulyje. Komisijos komunikatas dėl trąšų prieinamumo ir įperkamumo užtikrinimo 2022 m. buvo pirmasis žingsnis teisinga kryptimi. Todėl Copa- Cogeca ragina Komisiją parengti trąšų strategiją, kuri užtikrintų strateginę trąšų autonomiją ir skaidrumą ES rinkai ir pripažįsta žiedinės ekonomikos vaidmenį, įskaitant sprendimus ūkiuose, pvz., perdirbimą ir virškinimą. Norint optimizuoti trąšų naudojimą, reikia naujų technologijų, kurios turėtų būti skatinamos ir prieinamos ES ūkininkams ir kooperatyvams.

Kooperatyvų įmonės: stiprinti jų atsparumą ir konkurencingumą žemės ūkio maisto ir miškininkystės sektoriuose

Žemės ūkio kooperatyvai atlieka pagrindinį vaidmenį mūsų sektoriuose ir tvariam mūsų visuomenės ir ekonomikos vystymuisi. Tai gerai pripažįsta keli neseniai Europos Komisijos paskelbti tyrimai, kuriuose pabrėžiama, kad konkurencingi žemės ūkio kooperatyvai yra būtini siekiant didesnės ekonominės grąžos ne tik jų ūkininkų savininkams, bet ir tose pačiose vietovėse dirbantiems ūkininkams, kurie nėra kooperatyvo nariai. Taip pat pripažįstama ir pabrėžiama, kad žemės ūkio kooperatyvai sukuria teigiamą išorinį poveikį, kuris naudingas jų komerciniams partneriams dėl savo kokybės schemų, atsekamumo ir standartizavimo priemonių bei kitų esminių veiksmų, dėl kurių geriau funkcionuoja maisto tiekimo grandinė.

Siekiant padidinti žemės ūkio kooperatinių įmonių konkurencingumą, maksimaliai padidinti jų indėlį į tvarų augimą ir nekelti pavojaus jų kuriamam teigiamam išoriniam poveikiui, būtina: Kad ES institucijos atsižvelgtų į specifinius žemės ūkio kooperatinių įmonių poreikius ir valdymo elementus; Sukurti ir įgyvendinti naujovėmis bei mokslu pagrįstą ir įsipareigojusią politinę aplinką, siekiant visiškai išnaudoti žemės ūkio kooperatyvų potencialą teikiant tvarius projektus ir produktus. Įgalinančios taisyklės ir paramos schemos yra labai svarbios energijos vartojimo efektyvumo, klimato veiksmų, skaitmeninės infrastruktūros ir plėtros, biologinės įvairovės ir aplinkosaugos veiksmų srityse.

Investuokite ir diekite naujoves gyvybingose kaimo vietovėse gerindami infrastruktūrą ir paslaugas

Ūkininkai, miško savininkai ir žemės ūkio kooperatyvai atlieka esminį vaidmenį vykdant ekonominę plėtrą, teritorinę sanglaudą ir užkertant kelią gyventojų išvykimui iš kaimo ES; Kadangi jie yra gyvybingų kaimo vietovių pagrindas, jiems reikalingos tinkamos gyvenimo ir darbo sąlygos kaimo vietovėse, galimybė gauti paslaugas ir išsilavinimą.

Žemės ūkis siūlo daug galimybių užimtumui ir verslo įvairovei kaimo vietovėse teikiant paslaugas, susijusias su agroturizmu, biologine pramone, atsinaujinančios energijos gamyba, ekologiška priežiūra, mokyklų mokinių lankymusi ūkiuose ir tiesioginiu pardavimu. Dėl to žemės ūkis yra kaimo vietovių pagrindas, nes kaimas išlieka gyvybingas. Žemės ūkio veikla turi būti įmanoma visuose ES regionuose ir teritorijose, atsižvelgiant į teigiamą išorinį poveikį Sąjungos sanglaudai.

Gyvybingos kaimo vietovės gerina prieigą prie pagrindinių paslaugų, taikant novatoriškus judumo, mokymosi, vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūros metodus; išlaikyti gerą ir tankų kelių tinklą ir kitą fizinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, patikimą elektros tinklą.

Be to, du pagrindiniai klausimai turi būti sprendžiami per kitą kadenciją: 1. Ūkininkavimui reikia vandens tiek gyvuliams, tiek pasėliams. Vis dėlto kaimo vietovės visoje Europoje ir toliau atsilieka, kai kalbama apie drėkinimo sistemas. Investicijos į drėkinimą (gerinant vandens surinkimą ir sulaikymą) ir gerą vandens valdymą, kai sausra tampa vis dažnesnis reiškinys, yra labai svarbios norint užtikrinti pakankamą ir stabilų maisto tiekimą; 2. Greitas ir kokybiškas plačiajuosčio ryšio perteklius. Šiuo metu tik 60 proc. ES kaimo namų ūkių turi didelės spartos interneto prieigą, o bendras ES vidurkis – 86 proc. Patikimi ir plačiajuosčio ryšio ryšiai yra būtina priemonė, leidžianti ūkininkams ir kaimo bendruomenėms būti modernizuotos visuomenės dalimi, bet taip pat įgyvendinti ES žemės ūkio skaitmeninimą.

Ūkininkavimas – užduotis perduodama ateities kartoms

Copa – Cogeca ragina Komisiją parengti ambicingą, išsamią ES strategiją dėl Europos ūkininkavimo perspektyvos ir ypač kartų atsinaujinimo žemės ūkio sektoriuje, žemės ūkio kooperatyvuose, įskaitant jaunųjų ūkininkų įtraukimą visuose būsimos žemės ūkio politikos, klimato ar aplinkosaugos sričių teisės aktuose.

Be BŽŪP paramos, reikėtų išnagrinėti tikslines priemones jauniesiems ūkininkams; šios priemonės turėtų būti įgyvendinamos kartu su ūkių paveldėjimo schema, siekiant paspartinti senesnių kartų ūkių įsisavinimą, įtraukiant patrauklią bendradarbiavimo ir (arba) kartų atnaujinimo paramą, naudingą visoms susijusioms šalims.

4 svarbiausi  ateities ūkininkavimo veiksniai ES

Siekiant įgyvendinti pirmiau minėtas 7 pagrindines politikos temas, politikos nuoseklumas įvairiose srityse (pvz., prekyba, klimatas ir aplinka, moksliniai tyrimai ir inovacijos, investicijos, finansų rinkos, sąžiningas apmokestinimas) yra labai svarbus ne tik siekiant tikslų ir turėti realų poveikį, bet ir sukurti patrauklią aplinką visai žemės ūkio bendruomenei ir investuotojams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šie 4 veiksniai bus lemiami siekiant užtikrinti, kad ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai galėtų tęsti savo pertvarkos kelią.

Ūkininkams, žemės ūkio kooperatyvams ir kaimo verslininkams turi būti sudarytos įvairios investicijų ir finansavimo galimybės, kad jie galėtų sąžiningai konkuruoti su visais kitais ekonomikos sektoriais.

Visų pirma reikalinga stipri BŽŪP su pakankamomis lėšomis BŽŪP po 2027 m., kuri turėtų būti suderinta su išaugusiais sektoriaus poreikiais, kartu užtikrinant, kad būtų skiriamos ne BŽŪP skirtos lėšos. Nors tiesa, kad BŽŪP biudžetas sudaro maždaug 1/3 ES biudžeto, žiūrint į BVP, ES žemės ūkis naudoja 0,4 proc. BVP, o jo indėlis į ES BVP yra tris kartus didesnis (apie 1,3 proc. BVP).

Tuo tarpu Žaliojo kurso politika, susijusi su žemės ūkiu ir miškais, neturėjo jokio visapusiško poveikio jos bendram poveikiui ūkyje, taip pat nebuvo atlikta galimybių studijų, siekiant atsižvelgti į galimas kliūtis. Dėl to Europos Komisija šiuo metu žengia į priekį, tiksliai nežinodama apie savo politikos finansinius padarinius, o tai kenkia nustatytų tikslų patikimumui ir įgyvendinamumui.

Suprantama, kad ES biudžeto poreikis yra didelis, remti papildomus veiksmus / politiką, tačiau tai neturėtų būti daroma BŽŪP biudžeto sąskaita. Priešingai, turėtų būti užtikrinta daugiau sinergijų su kitais fondais (pvz., NextGenerationEU, Just Transition Funds, Sanglaudos fondais, skirtais perėjimui prie skaitmeninio ir ekologiško ūkininkavimo metodų, siekiant užtikrinti, kad žemės ūkis galėtų būti remiamas ir iš kitų fondų, investuojant į prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.  Ryškus to pavyzdys yra dabartiniai pasiūlymai dėl anglies dioksido ūkininkavimo, gamtos atkūrimo reglamento ir dirvožemio reglamento.

Svarbu užtikrinti sąžiningą prekybą, garantuojant tam tikrą abipusiškumą gamybos standartų atžvilgiu, taip užkertant kelią tvarumo nutekėjimui, kartu nepakenkiant strateginei Europos gamybai ir užtikrinant skaidrumą vartotojams. Jei dėl ES sistemos susidursime su griežtesniais auginimo apribojimais ir aukštesniais gamybos standartais, tikimės, kad su mumis bus elgiamasi sąžiningai tarptautiniu lygiu. Tuo pačiu metu, priklausomai nuo trečiųjų šalių, ES turėtų atlikti aktyvų tarptautinį vaidmenį pasaulinėje prekyboje, užtikrindama patekimą į rinką subalansuotais prekybos susitarimais ir stiprindama bendradarbiavimą su šalimis kandidatėmis ir kaimyninėmis šalimis.

Jei pažvelgsime į naujausias iniciatyvas dėl prekybos, nors ir palaikome idėją sukurti su WTP suderinamą anglies dioksido kiekio reguliavimo mechanizmą (CBAM) žemės ūkio produktams, ES teisės aktų leidėjai nusprendė neįtraukti žemės ūkį į CBAM ir įtraukti geležies ir plieno gaminius. ir trąšų sektoriuose. Nors bendras žemės ūkio ir miškininkystės įtraukimas į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą nėra nei protingas, nei praktiškas, raginame kitą įstatymų leidėją remti žemės ūkį, kad jis susidorotų su padidėjusiomis sąnaudomis, o pajamos iš CBAM trąšoms turėtų būti nukreiptos į specialiai sukurtą inovacijų fondą.

Kalbant apie institucinę pusę, reikalingas už žemės ūkį, maisto grandinę ir kaimo vietoves atsakingas Komisijos narys, kuris atliktų pagrindinį Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo vaidmenį. Po to turėtų būti numatyti tam skirti ištekliai (finansiniai, žmogiškieji), atsižvelgiant į strateginį vaidmenį užtikrinti maisto saugumą ir įperkamumą. Toks pat svarbus vaidmuo turėtų būti užtikrintas Europos Parlamento Žemės ūkio komitetui ir žemės ūkio ministrams, turintiems specialią kompetenciją visose bylose, susijusiose su žemės ūkio maisto produktų grandinėmis. Taip būtų užtikrintas visų minėtų veiksmų nuoseklumas ir realizuotas visas ūkininkų, žemės ūkio kooperatyvų ir žemės ūkio maisto produktų grandinės transformacinis potencialas. Lygiai taip pat COVID patirtis parodė, kaip svarbu palaikyti stiprų dialogą tarp Europos Komisijos ir žemės ūkio pasaulio atstovų, siekiant gauti atsiliepimų iš vietos apie įvairius Briuseliui pateiktus pasiūlymus. Todėl Copa-Cogeca ragina stiprinti pilietinio dialogo grupes, kad ūkininkai galėtų tinkamai ir skaidriai dalyvauti rengiant teisės aktus.

Copa cogeca pozicija dėl Žaliųjų teiginių direktyvos

Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai turi atlikti svarbų vaidmenį padėdami vartotojams pasirinkti aplinkos atžvilgiu tvariausią pirkinį. Copa – Cogeca sveikina iniciatyvą bendrojoje rinkoje suderinti teiginių apie aplinką ir įgyvendinti prekių ženklinimo ,,žaliaisiai teiginiais“ pagrindimą.

Teisinis tikrumas: siekiant išvengti teisinių reikalavimų dubliavimo įvairiose aplinkosaugos teisinėse priemonėse, svarbu, kad aplinkosaugos teiginiams, susijusiems su reikalavimais pagal BŽŪP, Nacionalinius strateginius planus, Atsinaujinančios energijos direktyvą ir ES ekologinius teisės aktus, nereikėtų tolesnio pagrindimo per Žaliųjų teiginių direktyvą  (DSGC – Directive Substantiating Green Claims), būsimoji Tvaraus Maisto Sistema (FSFS -Framework on Sustainable Food Systems ) turėtų būti suderinama su Žaliųjų teiginių direktyva.

LCA (life cycle assessment) metodikos: atliekant visą arba dalinį LCA turi būti atsižvelgta į ilgalaikes strategijas ir poveikį, įskaitant teigiamą išorinį žemės ūkio ir miškininkystės poveikį, o LCA metodika turi užtikrinti nuoseklumą visose ES valstybėse narėse.

Gyvūnų gerovės produktų ženklinimas

Kai kuriose valstybėse narėse gyvūnų gerovės ženklinimo, o angliškai – Animal welfare labeling –  AWL  schemos jau egzistuoja kaip konkrečioms rūšims skirtos, nacionalinės arba privačios, o ūkininkai dažnai viršija teisės aktų reikalavimus. Tačiau norint užtikrinti, kad už šias pastangas būtų tinkamai atlyginta, reikalinga suderinta ES sistema. Kuriant suderintą gyvulininkystės produktų ženklinimą, reikia atsižvelgti į dabartines sudėtingas ES žemės ūkio aplinkybes, daugybę gamybos sistemų ir produktų gausą.

Copa – Cogeca siūlo šiuos pagrindinius principus: Kad visoje ES būtų galima laipsniškai taikyti aukštus gyvūnų gerovės standartus, gyvūnų gerovės ženklinimo sistema turėtų būti savanoriška; Norint kompensuoti patirtas išlaidas, būtina tinkama investicijų grąža ūkininkams; gyvūnų gerovės ženklinimas turi pateikti vieną suderintą informacijos apie gyvūnų gerovę perdavimo vartotojams metodą, pagrįstą bendrais moksliškai pagrįstais kriterijais, o ne tik gamybos būdu; gyvūnų gerovės ženklinimas turi pripažinti esamas nacionalines, regionines ir privačias schemas, jei jos atitinka bendrus pagrindinius kriterijus. Jame turi būti matomi visi gyvūninės kilmės produktai tiek HoReCa, tiek mažmeninės prekybos lygiu. Galiausiai turi būti atskirti ES ir ne ES produktai. Produktai, patenkantys į ES rinką ir naudojantys savanorišką ženklinimo sistemą, turi įrodyti, kad jie atitinka šiuos naujus gyvūnų gerovės ženklinimo schemos standartus.

Be to, kooperatyvai vaidina svarbų vaidmenį triušių sektoriuje. Jie leidžia smulkesniems gamintojams sutelkti pasiūlą ir bendrai investuoti į tvarumą, sveikatą ir gerovę, taip pat į skerdyklas. Taip siekiama užtikrinti, kad visi kooperatyvo nariai gautų naudos iš jų produktų pridėtinės vertės.

Prekyba

Turi būti užtikrintas suderinamumas su kitomis ES politikos sritimis, pvz., žaliuoju kursu ir jo strategijomis. Prekyba turi būti pagrįsta subalansuotomis, sąžiningomis ir skaidriomis taisyklėmis, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo. Iš esmės importas į ES turi atitikti ES ūkininkams keliamus reikalavimus, ypač kai kalbama apie maisto saugą. Atitinkamai turi būti vykdoma griežtesnė importuojamos mėsos kontrolė.

Importuojamiems produktams būtina taikyti tuos pačius gyvūnų gerovės reikalavimus. Jei ne, susiklostys panaši į vištų dedeklių situaciją, kai įprasti narvai (uždrausti ES) vėl parduodami kaimyninėms ne Europos šalims, kurios dabar eksportuoja į ES. Tai aiškus nesąžiningos konkurencijos pavyzdys ir įrodymas, kad prekybos abipusiškumą praktiškai sunku pasiekti.

Be to, dėl griežtesnių apribojimų ir aukštesnių gamybos standartų, kylančių iš ES teisės aktų, matome riziką, kad operatoriai uždarys savo įrenginius ir persikels už ES ribų, siekdami toliau aprūpinti rinką. Į tai reikėtų atsižvelgti rengiant naujus teisės aktus šiai tendencijai spręsti.

Išvada

Apibendrinant galima pasakyti, kad bet koks teisės aktų pakeitimas, dėl kurio ūkininkai patiria išlaidų, pirmiausia turėtų būti atliktas poveikio vertinimas, o po to – tinkamos ekonominės paramos priemonės, kompensuojančios struktūros pokyčius ir pelningumo sumažėjimą. Pakankami pereinamieji laikotarpiai taip pat labai svarbūs siekiant išvengti daugelio ūkių uždarymo ar net sektoriaus praradimo.

Pagrindiniai elementai, kuriuos reikia integruoti į ES baltymų strategiją

ES baltymų strategija turi būti holistinė. Be ankštinių augalų, kurių teigiamas poveikis klimato kaitai ir biologinei įvairovei taip pat turi būti skiriamas, dėmesys turi būti skiriamas visiems augalinės ir gyvūninės kilmės baltymams, taip pat turint visas galimas galimybes optimizuoti subalansuotą baltymų suvartojimą mityboje. Ji turi sutelkti dėmesį į augalinius baltymus, naudojamus maistui ir pašarams, į tvarių gyvūninių baltymų gamybą ir į tai, kaip gyvulininkystės sektorius gali prisidėti prie priklausomybės nuo importo mažinimo, veiksmingiau naudodamas baltymus.

Nors ES gali tapti labiau nepriklausoma nuo importo baltymų gamybos požiūriu, neturime pamiršti, kad gyvulininkystė vyksta globalizuotoje aplinkoje ir kiekvienas pasaulio regionas turi savo konkurencinį pranašumą. Šiame kontekste nebūtų prasmės siekti absoliučios autonomijos. Todėl dėl dalies, kurią turėsime toliau importuoti, turime užtikrinti, kad ji būtų gaminama tvariai ir atitiktų ES gamybos standartus.

ES didelė priklausomybė nuo augalų, kuriuose gausu baltymų, importo (apie 75 proc.). Jei sutelksime dėmesį tik į augalus, kuriuose gausu baltymų (30–50 proc. baltymų), ES gali patenkinti tik 30 proc. savo poreikių. Todėl ypač svarbus poreikis ES auginti daug baltymų turinčių pasėlių. Nepaisant to, augalinių baltymų, turinčių mažesnį baltymų kiekį, gamyba išlieka labai svarbi. Todėl, kad baltymų strategija būtų kuo veiksmingesnė, ji turėtų būti sutelkta į kiekvieną iš šių keturių šaltinių, nepakenkiant kitiems. Visi jie gali padėti didinti ES augalinių baltymų nepriklausomybę ir įvairinimą. Tačiau plėtojant šiuos skirtingus šaltinius reikėtų vadovautis teigiamo sausųjų medžiagų ir baltymų masės balanso principu. Tyrimai ir bandomosios programos, skirtos inovacijoms plėsti, reikalingos visų rūšių augalinių baltymų atveju, tačiau ankštiniams augalams ir ankštiniams augalams reikės ilgalaikio valstybės finansavimo, nes atsižvelgiant į tai, kad šie augalai šiuo metu nėra pelningi, privatus sektorius nepakankamai į tai investuoja.

Galimybė naudoti naujas veisimo technologijas ES yra būtina siekiant pagreitinti genetinę atranką, siekiant padidinti baltymų kiekį, taip pat prisitaikyti prie klimato kaitos, pašalinti antimitybinius veiksnius arba padidinti atsparumą kenkėjams arba mažinti žemės ūkio naudą.

ES taip pat reikalingi augalų apsaugos produktai, ypač baltyminių augalų. Taip pat reikia paspartinti biokontrolės ir mažos rizikos pesticidų leidimų išdavimo procesą.

Neturėtų būti jokių tiesioginių ar netiesioginių įsipareigojimų auginti labai specifinius augalus, nes kiekvienas regionas turi savo klimato ir dirvožemio ypatumus. Taip pat reikėtų pažymėti, kad auginimo sąlygos Europoje skiriasi, pvz. vegetacijos sezonas Šiaurės Europoje yra trumpas ir dėl to augalų pasirinkimas ribotas. Todėl negalime vadovautis vienu principu, kuris ne visiems tinka.

Atsižvelgdami į tai, kad azotas yra būtinas kai kurių kultūrų baltymų kiekiui, ir į problemas, su kuriomis šiuo metu susiduriame su trąšų kaina ir prieinamumu (dėl karo Ukrainoje), manome, kad būtina palengvinti RENURE ir virškinamų medžiagų naudojimą biologinės atliekos, gautos anaerobiškai skaidant gyvulių nuotekas. Artimiausiu metu raginame leisti laikinai netaikyti nitratų direktyvoje nustatytos ribos, kad būtų leidžiama saugiai naudoti RENURE produktus ir digestatus, viršijančius 170 kg azoto ribą vienam hektarui per metus, remiantis RENURE kriterijais, kuriuos sukūrė Jungtinis tyrimų centras. Ilgalaikėje perspektyvoje raginame iš dalies pakeisti Nitratų direktyvos III priedą, kad RENURE produktai ir digestatai būtų visam laikui netaikyti nitratų direktyvos.

Baltyminiams augalams labai svarbu laikytis grandininio požiūrio ir glaudžiai bendradarbiauti su maisto ir pašarų grandinės perdirbėjais, kurie perdirba ir parduoda didelės pridėtinės vertės produktus, pagamintus iš baltyminių augalų, gaunamų iš ES. Tokia saugi baltymingų augalų realizavimo rinka paskatintų ūkininkus investuoti į reikiamą techniką. Atsižvelgiant į tai, kartu su naujų procesų ir novatoriškų produktų kūrimu bus skatinamos sektoriaus dalyvių pajamos ir konsoliduojama visa grandinė. Atsižvelgdami į tai, mes taip pat reikalaujame sąžiningo išlaidų ir naudos paskirstymo tarp skirtingų maisto grandinės dalyvių.

Biokuro sektorius yra svarbus veiksnys didinant ES augalinių baltymų gamybą, nes jame tiekiami daug baltymų turintys papildomi produktai. Pastaraisiais metais tai leido žymiai padidinti ES baltymų gamybą. Be to, ji aktyviai prisideda prie ES energetinės priklausomybės mažinimo, o tai taip pat aktyviai reikalinga dabartinėje situacijoje. Todėl labai svarbu išsaugoti dabartinę ES biokuro gamybą ir padėti ūkininkams gaminti ir tiekti atsinaujinančią energiją.

Baltymų gamyba ES nepadidės, jei nebus rinkos skatinamos paklausos ir jei ūkininkams neapsimokės jų auginti. Todėl javų, aliejinių augalų, ankštinių ir ankštinių augalų baltymų kiekis ir kokybė turi būti geriau atspindėti rinkos kainoje; Padidėjęs rinkos skaidrumas gali pagerinti rinkos veikimą. Manome, kad politikos strategijos ir teisinės sistemos turėtų paskatinti šį baltymų kiekio skaidrumą.

Kalbant apie gyvūninės kilmės baltymus, ES baltymų strategija turėtų skatinti perėjimą prie tvaresnės gyvulinės kilmės baltymų gamybos, nesumažinant gyvulininkystės ūkių ES. Taip siekiama išvengti kaimo vietovių ekonomikos ir gyvybingumo praradimo ir, svarbiausia, nepadidinti mūsų priklausomybės nuo gyvūninių baltymų importo iš perkeltos gamybos šalyse, kuriose taikomi žemesni gyvūnų gerovės standartai ir didesnis poveikis aplinkai.

ES gyvulininkystės tvarumas ir baltymų gamybos bei naudojimo pašarams veiksmingumas gali būti pagerintas įvairiais būdais: Gerinant azoto efektyvumą, t. y. maksimaliai padidinant azoto pavertimą iš pašarų baltymų į gyvulinius baltymus; Tęsdami Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl gyvūnų mityboje naudojamų priedų peržiūrą, siekdami užtikrinti, kad neprarastume vertingų pašarų priedų prieinamumo rinkoje ir kad sukurtume reikiamą aplinką inovacijoms skatinti ir palengvinti komunikaciją apie susijusią naudą aplinkai. naudojant šiuos priedus per teiginius; Dėl geresnio gyvūnų veisimo, kuris taip pat gali padėti sumažinti reikalingų pašarų ir baltymų kiekį; Pašarams naudojant perdirbtus gyvūninius baltymus; Naujų baltymų šaltinių, tokių kaip dumbliai, naudojimas pašarams.

Yra pievų tvarkymo būdų, kurie gali padėti labiau padidinti jų naudojimą pašarams ir sumažinti papildomų baltymų pašarams poreikį. Todėl svarbu mokyti ūkininkus, rengiant mokymo programas.

Copa – Cogeca nepritaria laboratorijose užaugintų ir tikslaus fermentavimo produktų, kaip saugios ir tvarios alternatyvos gyvūninės kilmės produktams, reklamai. Tiek jų saugumas, tiek tariamas teigiamas poveikis tvarumui vis dar vertinamas. Keletas atliktų tyrimų pateikia prieštaringas išvadas. Be to, tokio tipo gamyba taip pat kelia baltymų gamybos koncentracijos riziką. Tai keltų grėsmę mūsų maisto gamybos, kuri grindžiama įvairiais ūkių tipais, žemės ūkio praktika ir produktais, atsparumui, taip pat socialiniam ir ekonominiam gyvenimui ES kaimo vietovėse. Kaip nurodyta 2023-04-25 FAO tyrime, šie produktai negali pakeisti sausumos gyvūnų maisto pagal maistinę sudėtį ir vertę. Ataskaitoje taip pat pažymėta, kad reikia atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų užbaigtas pramoniniu mastu pagamintos ląstelėse auginamos „mėsos“ maisto saugos rizikos vertinimas.

„Visos šalys, dalyvavusios posėdyje sutarė, kad ypač akylai turime sekti vykstantį teisėkūros procesą, rengdami savo prioritetus ir reaguodami į „naujų idėjų konkurenciją“, kuri neišvengiamai cirkuliuos Briuselyje. Skirtingos politinės grupės ir suinteresuotosios šalys jau pradėjo svarstyti apie rinkimus, pagrindinius prioritetus ir žemės ir miškininkystės vaidmenį, susijusį su tvaria maisto ir biomasės gamyba bei kitų ekosistemų paslaugų teikimu. Europos ūkininkai, miško savininkai ir jų kooperatyvai turi būti pasirengę prisidėti prie šių diskusijų, atsižvelgdami į jau esamus pasiūlymus ir kuo anksčiau pateikdami savo iniciatyvius sprendimus. Taip būtų užtikrinta, kad jų balsai būtų išgirsti ir į jų prioritetus būtų atsižvelgta vykstančiose ir būsimose diskusijose. Todėl ir mes, ŽŪR narių tarpe, turime daugiau ir aktyviau aptarti aktualijas“, – sako Copa-Cogeca prezidiumo posėdyje dalyvavęs ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas.