Saulės elektrinių plėtra Lietuvoje
Spalio 8 d. vykusio Kaimo reikalų komiteto dienotvarkėje buvo svarstomas klausimas dėl saulės elektrinių parkų vystymo žemės ūkio paskirties žemėje. Komiteto posėdyje dalyvavo ir savo nuomones bei problemas išsakė Energetikos, Aplinkos, Žemės ūkio ministerijų, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos, žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai.
Lietuvoje vis aktyviau diskutuojama apie saulės elektrinių plėtrą, ypač jų statybą derlingose žemės ūkio paskirties teritorijose. Tiek energetikos sektoriaus atstovai, tiek žemdirbių bendruomenė sutaria – būtina rasti tvarų kompromisą tarp atsinaujinančios energetikos vystymo ir žemės ūkio veiklos tęstinumo.
Energetikos viceministras Airidas Daukšas pažymėjo, kad siekiant šalies energetinės nepriklausomybės ir klimato kaitos tikslų saulės elektrinių plėtra yra neišvengiama, tačiau jos mastai racionalūs. Skaičiuojama, kad net jei visos saulės elektrinės būtų statomos tik žemės ūkio paskirties sklypuose, jos užimtų mažiau nei šimtąją procento visos dirbamos žemės. Todėl svarbiausia užtikrinti aiškų reglamentavimą ir skaidrų planavimą, kad žemės naudojimas būtų subalansuotas.
Pozityvių pavyzdžių netrūksta – kai kuriose šalies vietovėse, pavyzdžiui, Joniškio rajone ar Kuršėnuose, įrengtos saulės elektrinės veikia kartu su žemės ūkio veikla. Po moduliais auginamos daržovės ar ganomi gyvuliai, taip sukuriant dvigubą naudą tiek ūkininkams, tiek energetikos sektoriui. Tokie projektai rodo, kad atsinaujinančios energetikos ir žemės ūkio veikla gali būti suderinamos, jei plėtra vykdoma atsakingai ir inovatyviai.
Vis dėlto dalis ūkininkų ir jų atstovų atkreipia dėmesį į augančius iššūkius. Viena iš pagrindinių problemų – neaiškus plėtros reguliavimas ir derlingos žemės praradimas. Kai kuriais atvejais saulės parkai statomi buvusių ūkininkavimo plotų sąskaita, o tai kelia nerimą dėl maisto gamybos tęstinumo ir regioninės žemės ūkio plėtros. Ūkininkai taip pat pabrėžia, kad būtina užtikrinti aiškias taisykles, kurios skatintų mažesnius pačių žemdirbių valdomus saulės projektus, o ne stambių komercinių parkų plėtrą. Šie klausimai vis dažniau keliami viešose diskusijose ir regioniniuose susitikimuose.
Diskusijoje Kaimo reikalų komitete savo įžvalgomis dalijosi ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas. Jis pristatė tarptautinį Interreg Europe projektą EAGER, kuriame dalyvauja NMA. Projekto esmė – dalintis gerąja Europos šalių patirtimi, kaip suderinti saulės elektrinių plėtrą su žemės ūkio paskirties žemės naudojimu.
Pasak T. Orlicko, itin svarbu aiškiai atskirti du skirtingus reiškinius – kai saulės elektrines savo sprendimu įsirengia patys ūkininkai ir kai jos statomos kaip komerciniai saulės parkai. Pirmuoju atveju ūkininkai dažnai pasiekia teigiamų rezultatų – mažesnė dirvos erozija, efektyvesnis žemės panaudojimas, galimybė užsiimti mišria veikla. Tuo tarpu stambūs saulės parkai kelia riziką, nes jų plėtra dažnai vykdoma be tiesioginio ūkininkų dalyvavimo ir gali išstumti tradicinę žemės ūkio veiklą iš derlingiausių plotų.
T. Orlickas taip pat atkreipė dėmesį į duomenų trūkumo problemą – šiuo metu Lietuvoje nėra išsamios informacijos, kiek ir kur tiksliai veikia saulės elektrinės, kokio našumo žemėje jos įrengtos, ar jos priklauso ūkininkams, ar komerciniams vystytojams. Jo teigimu, tikslių duomenų suvedimas į VĮ Žemės ūkio duomenų centro sistemas padėtų priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl plėtros ribojimo ir paramos skirstymo.
„Kad galėtume planuoti tvariai, pirmiausia turime žinoti, kur ir kokio pobūdžio saulės elektrinės veikia Lietuvoje. Tik tada galėsime išvengti konfliktų tarp energetikos ir žemės ūkio interesų“, – pabrėžė T. Orlickas.
Ši diskusija ir NMA dalyvavimas Interreg Europe EAGER projekte atspindi bendrą siekį – suderinti energetikos pažangą su žemės ūkio tvarumu, remiantis faktais, duomenimis ir atsakingu planavimu.
