Copa-Cogeca Bulvių ir krakmolo darbo grupės posėdyje išryškėjo pagrindinės augintojų problemos
Šie metai Europos bulvių rinkoje pasižymėjo ženkliu bulvių pertekliumi, dėl kurio smarkiai krito kainos ir kilo dideli iššūkiai visiems rinkos dalyviams, ypač augintojams, teigia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė.
Pagrindinių bulvių augintojų ir perdirbėjų rinkose (Belgija, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai) bulvių plotas padidėjo 7% (iki 608 000 ha; apie 40 000 ha daugiau nei 2024 m.). Bendras derliaus kiekis tikėtinai sieks 27,3 mln. tonų – tai 11% (2,65 mln. tonų) daugiau nei 2024 m. Visos ES bulvių plotai padidėjo 8%, derlius – 8,9%.
Pasak pranešimo, rinkos negali absorbuoti tokio kiekio. Kainos krito iki žemiausio lygio per kelerius metus. Ateities sandorių kainos (Leipcigas) 2025 m. rugpjūtį smuko iki €7,50 už toną. Palyginimui, kovo mėnesį (sodinimų sezonu) kaina siekė €22–23 už toną.
Didmeninės kainos Lenkijoje kai kurių augintojų pranešimais smuko iki €0,05–€0,07 už kilogramą, o tai kelis kartus nepadengia savikainos. Be sutarties užaugintos bulvės dažnai nukreipiamos į pigiausius kanalus – pašarus gyvuliams arba biokurą.
Europos bulvių perdirbėjai mažina perdirbimo apimtis dėl didėjančios konkurencijos iš Indijos (eksportas išaugo 35%) ir Kinijos (eksportas išaugo 75%), ribojančios Europos produktų pardavimus Azijos ir Vidurio Rytų rinkose. Eksportą į JAV stabdo 15% importo muito tarifas.
Statistinę informaciją augintojai papildė informacija apie aktualiausias sektoriaus problemas:
• Augalų apsaugos priemonių trūkumas: uždrausti efektyvūs preparatai, o žadėti biologiniai pakaitalai dar neregistruoti. Sveikų bulvių auginimas tampa rizikingesnis ir reikalauja didesnių sąnaudų.
• Kenkėjai ir ligos: plinta nauji ir esami kenkėjai (pvz., cikados, pernešančios virusus, spragšiai), kurių kontrolei trūksta veiksmingų priemonių.
• Klimato kaita ir aplinkosauginiai reikalavimai: šiltos žiemos ir reikalavimas išlaikyti dirvos dangą per žiemą sudaro sąlygas ligų kenkėjams peržiemoti augalų liekanose. Tai panaikina ilgesnės sėjomainos efektą ir skatina ligų plitimą jau pavasarį.
Siekiant tvariai kontroliuoti kenkėjus ir ligas, augintojai reikalauja daugiau nebeišbraukti jokios veikliosios medžiagos iš sąrašo, kol nėra registruotas efektyvus. Panaikinti reikalavimus, trukdančius įgyvendinti agronomines priemones šiltėjančių žiemų sąlygomis (pvz., reguliuoti dirvos dangos/arimo reikalavimus).
Taip pat raginama kritiškai peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, įsteigti mokslinių tyrimų klasterius ir tinklus (nacionalinius, tarptautinius, tarpdisciplininius), stiprinti bendradarbiavimą tarp chemijos pramonės, tyrimo įstaigų ir ūkininkų, sukuriant tam tinkamas paskatas (finansines, administracines) ir inovacijoms skatinti.
Siekiama daugiau sąžiningumo viešoje diskusijoje apie AAP svarbą ir naudą užtikrinant vietinį ir įperkamą bulvių derlių.
Copa-Cogeca dar kartą aptarė EK pasiūlymus dėl būsimos DFP ir BŽŪP, kuriuos EK vadina „ambicingais ambicingai Europai“.
Tačiau pagrindiniai pokyčiai yra tie, kad naikinama dviejų ramsčių sistema. Jie sujungiami į vieną finansinį fondą po platesniu Nacionalinių ir regioninių partnerystės planų (NRPP) skėčiu. Be to, biudžetas žemės ūkiui sumažinamas maždaug 20%.
„Nebelieka atskiros, nuspėjamos kaimo plėtros finansavimo eilutės, o investicijos ir aplinkosaugos priemonės konkuruos dėl išteklių su tiesioginėmis išmokomis“, – teigiama pranešime.
Augintojus neramina tai, kad, jei NRPP modelis bus priimtas, aplinkosaugos finansavimas nebeturės atskiro šaltinio, kas kelia riziką iškraipyti konkurencingumą dėl nevienodo aplinkosaugos schemų finansavimo ES šalyse.
Krizėms valdyti dabartinį Žemės ūkio rezervą pakeis „Vienybės Saugos Tinklas“ (Unity Safety Net). Šiam rezervui numatyta skirti 6,3 mlrd. eurų 2028–2034 m. laikotarpiui.
