Žemės ūkio technikos sektorių užvaldė laukimas: CEMA barometras fiksuoja prastėjančias nuotaikas

Europos žemės ūkio technikos pramonės nuotaikos ženkliai atvėso – naujausioje CEMA (Europos žemės ūkio technikos gamintojų asociacijos) verslo barometro ataskaitoje nurodoma, kad bendras verslo klimato indeksas spalio mėnesį smuko 7 punktais nuo +11 iki +4 balų (skalėje nuo –100 iki +100). Tai – vienas žemiausių rodiklių per pastaruosius pusantrų metų, rodantis, jog sektorius, anksčiau ilgą laiką demonstravęs stabilų augimą, susiduria su struktūriniais iššūkiais ir lėtesne paklausa.

Lūkesčiai išlieka, tačiau rinkos tempas lėtėja

Ataskaitoje pažymima, kad šiuo metu tik 32 proc. apklaustų gamintojų vertina dabartinę padėtį kaip „gerą“, o 46 proc. tikisi, kad verslo sąlygos artimiausiais mėnesiais išliks panašios arba pablogės. Didžiausias nuosmukis fiksuotas traktorių ir derliaus nuėmimo technikos segmente, kur įmonės mini silpnėjančius užsakymus ir ūkininkų atsargumą investuoti į techniką.

CEMA ekspertai pabrėžia, kad tai nėra krizės ženklas, o labiau – „sveikas rinkos atvėsimas“ po kelerių itin aktyvių metų.

„2021–2023 m. technikos pardavimai buvo rekordiniai, todėl 2025 m. rinkos sulėtėjimas iš dalies natūralus. Vis dėlto šįkart atsargumą skatina ne tik ekonominiai veiksniai, bet ir struktūrinės permainos – energetikos, reguliavimo bei klimato politikos kontekstas“, – sakoma CEMA pranešime.

Nulėmė penkios pagrindinės priežastys

CEMA ataskaitoje išskiriamos penkios pagrindinės priežastys, nulėmusios nuotaikų atvėsimą. Pirmiausiai, ūkininkai visoje Europoje susiduria su augančiomis gamybos sąnaudomis – nuo energijos iki trąšų. Daugelis atidėjo sprendimus dėl naujos technikos įsigijimo, laukdami aiškesnių ES paramos gairių bei reguliacinių pokyčių dėl emisijų reikalavimų.

Be to, gamintojai pažymi, kad nors po pandemijos tiekimo grandinės stabilizavosi, kai kurios komponentų sritys – ypač elektronikos ir transmisijų – tebėra įtemptos. Dėl to naujų mašinų gamybos ciklai pailgėjo, o atsarginių dalių prieinamumas kai kuriuose regionuose išlieka ribotas.

Pažymima, kad Vokietijos ir Prancūzijos rinkose užsakymų apimtys sumažėjo labiausiai, tuo tarpu Lenkijoje, Čekijoje ir Ispanijoje situacija išlieka santykinai stabili. Vidurio ir Rytų Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pirkimų tempas lėtėja mažiau, nes ūkiai dar naudojasi ankstesniais ES kaimo plėtros projektais.

Visgi, gamintojai patiria didelį investicinį krūvį, susijusį su elektrifikacijos, biometano variklių ir autonominių sistemų kūrimu.

„Kiekviena nauja karta reikalauja ne tik inžinerinės adaptacijos, bet ir kapitalo. Dėl to daugelis įmonių šiuo metu riboja plėtros tempą“, – komentuoja CEMA analitikai.

Išskiriama ir tai, kad palūkanų normos Europoje išlieka aukštos, o tai tiesiogiai veikia ūkių paskolų prieinamumą. Finansinių institucijų vertinimu, mažesni ūkiai labiau linkę išlaikyti turimą techniką ilgiau. Jie mieliau renkasi remontą arba kitaip adaptuoja techniką.

Daugiau atsargumo, bet ne panika

CEMA barometras rodo, kad dabartinės situacijos įvertinimas dar išlieka teigiamas (vidutiniškai +14 balų), tačiau lūkesčių indeksas smuko iki –6. Tai reiškia, kad dauguma gamintojų artimiausiu metu prognozuoja silpnesnius pardavimus.

Didžiosios bendrovės – tokios kaip Fendt, CLAAS, New Holland, John Deere, AGCO Power – toliau investuoja į technologijų kūrimą, tačiau atideda kai kurių modelių paleidimą į rinką. Vietoj agresyvios plėtros gamintojai orientuojasi į serviso ir naudotos technikos pardavimų stiprinimą.

„Technikos gamintojai šiuo metu elgiasi protingai – geriau sulėtinti tempą, nei dirbtinai pūsti rinką. Mes pereiname prie kokybės ir efektyvumo orientuotos fazės“, – sako CEMA generalinis sekretorius Jérôme Bandry.

Lietuvoje šis Europos sektoriaus vėsimas juntamas saikingai. Didžiausi vietos importuotojai fiksuoja užsakymų mažėjimą maždaug 10–15 proc., tačiau pabrėžia, kad paklausa išlieka stabili vidutinio dydžio ūkiuose. Dalis ūkininkų, pasinaudoję 2023–2024 m. paramomis, įsigijo naują techniką, todėl šiuo metu koncentruojasi į eksploataciją, o ne naujus pirkimus.

Serviso paslaugų apimtys išlieka aukštos, ypač kombainų ir padargų segmentuose, o tai leidžia jiems išlaikyti stabilią apyvartą net mažėjant naujų mašinų pardavimams.

CEMA ekonomistų prognozės rodo, kad nuosaikus stabilizavimasis gali prasidėti 2026 m. pavasarį, jei žemės ūkio produktų kainos išliks stabilios, o ES atnaujintos paramos programos įgaus pagreitį. Tačiau sektoriui teks prisitaikyti prie naujų realijų: lėtesnio investavimo, sudėtingesnio finansavimo ir technologijų spaudimo.

„Mūsų industrija išlieka gyvybinga, tačiau turime susitaikyti su nauju tempu. Šiandien svarbiausia – išlaikyti pasitikėjimą, palaikyti ūkius ir investuoti protingai“, – apibendrina Bandry.

Spalio mėnesio CEMA verslo barometras tapo signaliniu rodikliu, kad Europos žemės ūkio technikos sektorius įžengė į „realistinę“ fazę po kelerių metų spartaus augimo. +4 balų rezultatas nėra krizės ženklas, tačiau rodo, kad tiek gamintojai, tiek ūkininkai persiorientuoja į ilgalaikį planavimą, efektyvumo didinimą ir atsargesnį investavimą.

Ateinančiais mėnesiais rinkos dėmesio centre bus ne naujų mašinų kiekis, o technologinis patikimumas, degalų efektyvumas ir tvarumo reikalavimų įgyvendinimas.