Žemės ūkio ministerija be aiškaus plano: kas gins ūkininkus?

Visos Europos Sąjungos ūkininkai gruodžio 18 d. Briuselyje surengs didžiulę protesto akciją, per kurią ragins savo šalių vyriausybes užtikrinti teisingą žemės ūkio finansavimą po 2027 metų, o taip pat nepritarti prekybos susitarimui su Pietų Amerikos šalių bloku MERCOSUR (Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus). Dėl šios sutarties Europą esą užtvindytų pigūs grūdai ir mėsa. Lietuva, panašu, plauks pasroviui, nes aiškios pozicijos neturi.

Ūkininkai jau prismaigstė raudonų vėliavų

Briuselyje protestą rengia įtakinga Copa-Cogeca žemdirbių organizacija, teigdama, kad  per pastaruosius metus didžioji dalis žemdirbių lūkesčių dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimo reformų taip ir liko neišgirsti.

Kaip numato Europos Komisija, po 2027 m. BŽŪP finansavimas visoms ES narėms sudarys maždaug 300 mlrd. eurų, iš kurių apie 293,7 mlrd. bus skirta ūkininkų pajamų paramai, o 6,3 mlrd. – krizių rezervui. Be to, valstybės narės galės papildomai investuoti į kaimo plėtrą per naują bendrą fondą, tačiau ši malonė priklausys nuo kiekvienos šalies.

Lietuva kol kas nėra pareiškusi aiškios pozicijos dėl šios reformos. Tačiau ES ūkininkai nerimauja ir dėl planuojamo ES prekybos susitarimo su MERCOSUR bloko šalimis. Jie mano, kad pigesnė importuota žemės ūkio produkcija sužlugdys dešimtis tūkstančių, o gal net ir šimtus tūkstančių ūkių.

Ar Lietuva plauks pasroviui?

Panašu, kad Andriaus Palionio vairuojama Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) iki šiol neturi suformuotos aiškios pozicijos ne tik dėl BŽŪP po 2027 metų, bet ir neturi vienareikšmiškos, aiškiai suformuluotos pozicijos dėl MERCOSUR.

ŽŪM pateikė tik bendrinius principus, remdama ES iniciatyvas, bet kartu išsako abejonių dėl jų pakankamumo. Aiškaus požiūrio, ar ji yra „už“ ar „prieš“ Mercosur taip pat nėra.

„ŽŪM nuosekliai remia atvirą, taisyklėmis grindžiamą tarptautinę prekybą, tačiau nuolat pabrėžia, kad importuojama žemės ūkio ir maisto produkcija iš trečiųjų šalių turi atitikti tuos pačius kokybės, maisto saugos, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus, kurie taikomi ES gamintojams. Tik vienodi standartai gali užtikrinti sąžiningą konkurenciją (...)“ – atsakyme „Agrobitei“ teigė ŽŪM.

Bandant iškristalizuoti ŽŪM poziciją, „Agrobitė“ į ministeriją kreipėsi išaiškinimo pakartotinai, tačiau ŽŪM atsakė, jog „Lietuvoje tarptautinių susitarimų, įskaitant derybų ir ratifikavimo procesus, koordinavimas priklauso Užsienio reikalų ministerijos kompetencijai“.

Ar pakankamai įvertintos rizikos 7 metų laikotarpiui?

Kol kas atrodo, kad ir Europos Komisijos 2025 m. spalio 8 d. pateiktas reglamento projektas dėl dvišalės apsaugos sąlygos (bilateral safeguard clause) įgyvendinimo yra labiau deklaratyvus, nei galintis apsaugoti ES rinką nuo sukrėtimų, nors ŽŪM tam reglamentui ir pritaria.

„(...) Žingsnis teisinga kryptimi. Pasiūlyme numatyta sustiprinta prekybos srautų stebėsena (...), galimybė valstybėms narėms pačioms inicijuoti tyrimus (...) Laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos per 21 dieną, jei nustatomas žalingas importo srautas. Reglamente taip pat išskiriami jautrūs produktai – jautiena, paukštiena, ryžiai, medus, kiaušiniai, česnakai, etanolis ir cukrus, kuriems taikomos specialios nuostatos“, – vardija ŽŪM, bet išreikšdama abejones, ar Daugiametės finansinės programos (DFP) po 2027 m. numatytas 6,3 mlrd. eurų žemės ūkio rezervas reaguoti į krizes, yra pakankamas.

Pabrėžtina, kad šis planas ES žemės ūkiui, įskaitant ir Lietuvą, galios 7 metus – iki 2034 metų. Būtent todėl ES žemdirbiams kelia didžiulė nerimą – laikotarpis ilgas, o rizikų suvaldymą reikia patikėti biurokratams.

Vadovaujasi bendrais principais

ŽŪM atsakymuose pabrėžiami bendri principai, tačiau neįvardijamos konkrečios priemonės, kaip reaguoti į galimus rinkos sutrikimus.

„Po konsultacijų su socialiniais partneriais, ŽŪM siūlo Lietuvos institucijoms kreiptis į EK su pasiūlymu apsvarstyti galimybę sektorius, kurie gaus didžiausią ekonominę naudą iš MERCOSUR susitarimo įgyvendinimo, įpareigoti papildomai prisidėti prie žemės ūkio rezervo finansavimo, iš kurio būtų kompensuojami žemės ūkio ir maisto pramonės patirti nuostoliai“, – teigia ŽŪM.

Kaip į šį pasiūlymą sureaguotų, pavyzdžiui, Vokietija, kuri į ES biudžetą sumoka daugiausiai ir jos mašinų pramonei susitarimas su MERCOSUR šalių bloku yra parankus?

Savo ruožtu ŽŪM „socialiniai partneriai“ neseniai susitiko su Seime esančių demokratų sąjungos "Vardan Lietuvos", Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovais bei jiems  taip pat išreiškė susirūpinimą dėl MERCOSUR.

Dalis „socialinių partnerių“ pranešė irgi dalyvausiantys Briuselyje vyksiančiame ūkininkų proteste.