EBPO ataskaita: klimato kaita išlieka iššūkiu

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė naujausią Aplinkos perspektyvų ataskaitą „Environmental Outlook on the Triple Planetary Crisis“, kurioje įspėjama, kad trys didžiausios mūsų laikų aplinkosaugos problemos – klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir tarša išlieka iššūkiu bei vis labiau stiprina viena kitą.

EBPO pabrėžia, kad tam daugiausia įtakos turi gyventojų skaičiaus ir ekonomikos augimas, taip pat didėjanti maisto, trąšų ir išteklių – žemės, energijos, medžiagų ir vandens – paklausa. Prognozuojama, kad 2020–2050 m. gyventojų skaičius, vandens vartojimas ir maisto paklausa turėtų padidėti maždaug ketvirtadaliu, o plastikų naudojimas ir BVP – daugiau nei dvigubai.

Teršalai ir atliekos taps dar rimtesne problema

Kaip teigiama ataskaitoje, iki 2050 m. pasaulinė temperatūra gali pakilti maždaug 2,1 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, o vėliau atšilimas tęsis vidutiniškai daugiau nei 0,25 °C laipsnio per dešimtmetį. Tokia tendencija gerokai viršija Paryžiaus susitarimo tikslus ir rodo tolesnį klimato nestabilumą.

Nors oro tarša dėl efektyvesnių technologijų ir reguliavimo, prognozuojama, turėtų mažėti, tai nebūtinai reikš bendrą taršos mažėjimą – kartu su besiplečiančia ekonomika didės cheminių medžiagų, atliekų bei plastiko kiekiai. Pavyzdžiui, plastiko patekimas į aplinką turėtų išaugti beveik dviem trečdaliais.

Taip pat tikimasi kitų teršalų, ypač susijusių su intensyvia žemdirbyste, didėjimo. Amoniako emisijos, kurias lemia trąšų naudojimas ir gyvulininkystė, gali dar labiau išaugti, o tai turės pasekmių oro kokybei, geriamam vandeniui ir žmonių sveikatai.

EBPO teigimu, būtina spartinti perėjimą prie tvarių gamybos ir vartojimo modelių, plėsti atsinaujinančią energiją išlaikant balansą su gamtos apsauga. „Žaliosios infrastruktūros plėtra neturėtų naikinti ekosistemų ar vertingų buveinių, o investicijos į švarią energiją turi būti derinamos su gamtinių teritorijų išsaugojimu“, – rašoma ataskaitoje.

Prarandama biologinė įvairovė

Analizė rodo, kad klimato kaita iki 2050 m. turėtų tapti pagrindine biologinės įvairovės nykimo priežastimi ir didins spaudimą sausumos ir jūrų ekosistemoms. Biologinės įvairovės nykimas savo ruožtu silpnina ekosistemų atsparumą ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams ir taršai, o tai turi tiesioginių pasekmių oro, vandens, dirvožemio kokybei.

EBPO prognozuoja, kad sausumos rūšių vidutinio gausumo indeksas pasaulyje ir toliau mažės (nuo 59,7 iki 56,5). Tai prilygsta daugiau kaip 4 mln. kv. m. (560 futbolo aikščių) natūralių buveinių virtimui teritorijomis, kuriose visos vietinės rūšys yra išnykusios. Numatoma, kad tik 5 proc. nykstančių žinduolių rūšių populiacijos per ateinančius dešimtmečius turėtų padidėti.

Ypač didelį spaudimą buveinėms ir laukinei gamtai daro dirbamos žemės ploto plėtimas bei su tuo susiję įvairūs taršos šaltiniai – pesticidai, pramoninės cheminės medžiagos. Tarša yra vienas pagrindinių rūšių nykimo veiksnių ir jau dabar kelia grėsmę daugeliui ekosistemų.

Pasak ataskaitos autorių, klimato kaita, tarša ir biologinės įvairovės nykimas yra glaudžiai susiję procesai, todėl politikos formuotojams būtina matyti jų bendrą poveikį ir spręsti šias problemas kompleksiškai. Tik aiškūs, valstybių tarpusavyje suderinti sprendimai bei ilgalaikiai finansavimo mechanizmai leis sparčiau pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos ir stiprinti ekosistemų atsparumą.