Bimodalinis melžimas – tyli problema, kuri kainuoja daugiau nei atrodo

Kiekvienas ūkininkas svajoja apie vieną tikslą – kad kiekvienas tešmens ketvirtis būtų išmelžtas pilnai, greitai ir be streso. Tačiau šiame kelyje vis dar pasitaiko viena itin klastinga problema – bimodalinis melžimas.

Tai ne įranga kalta, ne vamzdžiai, ne pieno šaldytuvas. Tai – momentas, kai pieno tekėjimas vėluoja arba prasideda nelygiai. Ir kuo dažniau tai kartojasi, tuo daugiau prarandame – pieno, karvių sveikatos ir pinigų.

Kas yra bimodalinis melžimas?

Tai melžimo pradžios sutrikimas, kai po aparato uždėjimo pieno tekėjimas neįvyksta iškart, bet yra uždelsiamas. Pienas tarsi suskirstomas į dvi fazes: pirmiausia – pauzė arba labai lėtas tekėjimas, o tik tada – aktyvi fazė.

Tai sukelia keletą problemų vienu metu:

• aparatas jau veikia pilnu vakuumu, bet karvė dar neatleido pieno,

• speniai būna veikiami vakuumo be pieno tekėjimo – tai sukelia spenio audinių pažeidimą ir dirginimą,

• gali būti sutrumpinta arba nekokybiška melžimo pradžia,

• visi tešmens ketvirčiai gali būti neišmelžti iki galo – o tai kelia somatinių ląstelių ir mastito riziką.

Kur slypi priežastys?

Pieno gamyba – natūralus fiziologinis procesas, kuriam būtina tinkama stimuliacija. Kai veršelis ieško spenių, jis baksnoja, trina, laižo – tai signalas karvės kūnui išskirti oksitociną. Būtent jis ir paleidžia pieną iš alveolių į tešmens cisterna.

Tačiau kai žmogiškoji rutina tampa pernelyg greita ar paviršutiniška, oksitocinas neišsiskiria laiku. Karvė dar nebūna pasiruošusi, bet aparatas jau dirba. Ir tai – tiesiausias kelias į bimodališkumą.

Melžimo aikštelėje dažnai girdime: „Mes valome, purškiam, nušluostom.“ Bet klausimas ne ar darom, o kiek laiko skiriame nuo pirmo stimulo iki aparato uždėjimo? Jei tai mažiau nei 60–90 sekundžių – turime bėdą.

Kuo tai kenkia karvei?

Spenių audinių trauma. Kai vakuumas veikia be pieno tekėjimo, spenio kanale kyla spaudimas. Gali išsivystyti kraujo užtvankos ir odos mikropažeidimai.

Ilgėjantis melžimo laikas. Aparatas „tuščiai laukia“, kol karvė atleis pieną. Tai mažina efektyvumą.

Neužbaigtas melžimas. Kai pienas nepraeina viso ciklo ritmingai, kai kurie ketvirčiai lieka neišmelžti iki galo – didėja somatinių ląstelių kiekis, atsiranda rizika uždegimams.

Karvės diskomfortas. Jos tampa nervingos, labiau spardosi, krenta bendras pasitikėjimas rutina.

Ką rodo naujausi duomenys?

2025 metu pateikiami tyrimai rodo, kad bimodalinis melžimas vis dar plačiai paplitęs, net ir moderniuose ūkiuose. Tačiau svarbiausia – tai galima ištaisyti.

Fermose, kur buvo pritaikytas duomenimis grįstas individualus stimuliacijos laikas, bimodališkų melžimų skaičius sumažėjo net 40 % vos per 4 savaites. Viskas priklauso nuo to, ar melžimo protokolas atsižvelgia į realią karvės reakciją.

Ko galima imtis praktiškai?

Nuo stimulo iki aparato uždėjimo – ne mažiau nei 60–90 sek.

Naudoti numelžinėjimą ir efektyvią stimuliaciją per kruopštu ir stipru valymą. Vien putos prisilietimo ir švelnaus šluostymo nepakanka. Būtinas stiprus bet humaniškas fizinis dirgiklis.

Stebėti pieno srauto pradžią. Jei jis neprasideda per pirmas 10 sekundžių po aparato uždėjimo – gali būti bimodališkumas.

Venkite skubėjimo. Kuo rutina greitesnė – tuo didesnė rizika, kad pienas „nesuspės nusileisti“.

Įtraukite duomenis. Jei melžimo aikštelėje turite srauto matuoklius – stebėkite kreives. Jos pasakys daugiau nei akys.

Apibendrinimas

Bimodalinis melžimas – tai ne „uždelstas startas“, o žala, kuri kartojasi kasdien. Jis parodo, kad kažkur rutinoje trūksta harmonijos tarp karvės fiziologijos ir žmogaus veiksmų. Kai pieno tekėjimas neprasideda iškart, o aparatas jau dirba – kenčia spenys, krinta produktyvumas ir ilgainiui prasideda sveikatos problemos.

Gera žinia ta, kad tai – ištaisoma. Ne per savaitę, bet per tikslingus sprendimus. Sužinojus, kiek laiko reikia kiekvienai karvei, išmokus iš duomenų ir stebėjimų, galima sumažinti bimodališkumą. O tai – realūs litrai ir sveikesnės karvės.

Kviečiu veikti

– Patikrinkite, kiek laiko trunka jūsų melžimo paruošimas.

– Stebėkite pieno pradžios srautą – ar jis prasideda iškart?

– Jei reikia – kreipkitės dėl melžimo proceso įvertinimo. Nes kiekvienas melžimas gali būti tobulas – jei tik leidžiame karvei jam pasiruošti.

Ekspertės Julijos Sachnevyč komentaras: „Bimodališkumas – tai ne tik techninis nukrypimas. Tai ženklas, kad karvė dar nebuvo pasiruošusi, kai melžimo aparatas jau buvo uždėtas ant spenių. Ir kiekvienas toks melžimas – tai spaudimas speniui, kuris ilgainiui virsta problema. Mažindami bimodalinius melžimus, mes saugome ir karvę, ir ūkio biudžetą.“

Ekspertė Julija Sachnevyč (melžimo proceso konsultantė, UAB Gameta LT)