Žemės ūkio ministro vizitas Japonijoje

Žemės ūkio ministro Igno Hofmano vadovaujama delegacija pradėjo vizitą Japonijoje. Juo siekiama stiprinti Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriaus pozicijas šios šalies rinkoje.

Vizitas vyksta Japonijoje viešint Prezidentui Gitanui Nausėdai. I. Hofmanas kartu su Prezidento vadovaujama delegacija dalyvavo Lietuvos–Japonijos verslo forume, kur susitiko politikos, verslo ir mokslo lyderiai iš abiejų šalių. Dalyvaudamas diskusijoje apie Lietuvos ir Japonijos verslo bendradarbiavimą aukštos pridėtinės vertės pramonės šakose, I. Hofmanas pateikė įžvalgas apie žemės ūkio ateitį, grindžiamą inovacijomis, tvarumu ir socialine atsakomybe bei akcentavo technologijų vaidmenį žemės ūkio pertvarkoje. Ministras taip pat pabrėžė Lietuvos ir Japonijos bendrų vertybių svarbą bei dvišalio bendradarbiavimo potencialą siekiant atliepti augančius vartotojų lūkesčius ir kurti naujas verslo galimybes.

Ministras, atidarydamas VšĮ „Ekoagros“ filialo LitFOOD organizuotą verslo kontaktų renginį –Lietuvos–Japonijos verslo forumo dalį – pabrėžė, kad Japonija Lietuvos verslui jau yra viena iš prioritetinių rinkų, o jos potencialas tik auga. Tarptautiniu mastu Lietuva siekia būti patikima ir atsakinga partnerė pasaulinėje žemės ūkio rinkoje, stiprinanti bendradarbiavimą su demokratinėmis valstybėmis, kurios laikosi tarptautinių taisyklių ir vertina abipusį pasitikėjimą. Japonijos puoselėjamos vertybės yra artimos Lietuvos interesams, todėl bendradarbiavimas su šia šalimi ir toliau bus kryptingai stiprinamas.

Ministras I. Hofmanas susitiko su Japonijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės valstybiniu ministru Takinami Hirofumi

Lietuva ir Japonija siekia, kad abiejų šalių bendradarbiavimas įgautų dar didesnį pagreitį ir būtų dar platesnis. Susitikime aptartos dvišalio bendradarbiavimo galimybės žemės ūkio srityje, taip pat svarbiausios prekybos skatinimo tarp šalių bei investicijų į Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių galimybės.

Ministras I. Hofmanas pabrėžė, kad Lietuva yra suinteresuota ilgalaikiu ir stabiliu prekybiniu bei ekonominiu bendradarbiavimu su Japonija. Lietuva vertina stiprėjančius dvišalius santykius ir laiko Japoniją strategine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Tikimasi, kad tai atvers daug žadančių galimybių ne tik prekybos, bet ir inovacijų, technologijų bei investicijų srityse.

Japonijos ministras T. Hirofumi džiaugėsi, kad dvišalė draugystė įgauna pagreitį, ir pabrėžė didelį bendradarbiavimo žemės ūkio ir maisto srityse potencialą. Jis taip pat išskyrė augantį lietuviškų kiaušinių importą į Japoniją. Lietuva – viena pagrindinių kiaušinių produktų tiekėjų Japonijoje, užimanti trečiąją vietą pagal importo apimtis.

Atsakydamas į tai, ministras I. Hofmanas pažymėjo, kad Lietuva yra orientuota į eksportą ir visiškai apsirūpina pagrindiniais žemės ūkio ir maisto produktais. Šiuolaikinis Lietuvos žemės ūkio sektorius atlieka svarbų vaidmenį plėtojant bioekonomiką – tiekia žaliavas biotechnologijoms, skatina tvarią praktiką ir inovacijas.

Diskutuota ir apie baltymų gamybos plėtrą bei investicijas į biotechnologijas. Lietuva, nors dar tik žengia pirmuosius žingsnius šioje srityje, gali pasiūlyti itin palankią aplinką – nuo pažangios maisto saugos sistemos iki augančio mokslinių tyrimų potencialo.

„Esame labai suinteresuoti bendradarbiauti su Japonija vystant ir diegiant pažangias technologijas augalinių baltymų gamyboje“, – sakė ministras.

Pastaraisiais metais taip pat išaugo lietuviškos paukštienos – vištienos ir kalakutienos – paklausa Japonijoje. Norėdama dar labiau sustiprinti tiekimo grandines, Lietuva siekia leidimų eksportuoti termiškai apdorotą paukštieną. Atsakingos tarnybos jau ruošiasi Japonijos ekspertų vizitui.

Ministrai taip pat aptarė žvejybos Šiaurės Ramiojo vandenyno vandenyse klausimus bei galimus Tarptautinės konvencijos dėl nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos – CITES (Convention on International Trade in Endangered Species of Wild Fauna and Flora) pakeitimus, susijusius su ungurių apsauga. Japonijos pusė paprašė Lietuvos palaikymo šiuo klausimu ES lygiu.

2024 m. žemės ūkio ir maisto produktų bendrasis eksportas iš Lietuvos į Japoniją sudarė 25,1 mln. EUR ir eksporto struktūroje pagal šalis Japonija buvo 37 vietoje iš 156 eksporto partnerių. Tuo tarpu 2023 m. Japonija eksporto struktūroje pagal šalis buvo 41 vietoje iš 157 eksporto partnerių. 98,3 proc. į Japoniją 2024 m. metais eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų buvo lietuviškos kilmės. 2024 m. daugiausiai į Japoniją eksportuota lietuviškos kilmės vėžiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių paruoštų arba konservuotų gaminių; paukščių kiaušiniai be lukštų ir kiaušinių tryniai; paruošti arba konservuoti gaminiai iš mėsos, mėsos subproduktų; duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai.