Naujas žemdirbių partneris „interAG“ – šių dienų sprendimai nuo padargų iki biodujų jėgainių 

Tik prieš metus Lietuvoje veiklą pradėjusi žemės ūkio technikos ir įrangos platintoja UAB „interAG“ lyg meteoras įsiveržė į mūsų šalies rinką. Viskas neatsitiktinai, nes įmonės įkūrėjas ir steigėjas yra puikiai šalies ūkininkams pažįstamas Ugnius Stančiauskas – stulbinančią patirtį sukaupęs žemės ūkio technikos pardavimų vilkas. Austrijos koncerno BAUER, Čekijos ir Belgijos įmonių produkcija. Tai tik dalis to, ką „interAG“ siūlo žemdirbiams, preciziškai planuojantiems ateitį. 

Problemą išsprendžia vieną kartą ir visiems laikams

„Atstovaujame visą Austrijos koncerno BAUER produkciją“, – susitikus pasakė U. Stančiauskas, pridūręs, kad ir kiti produktai atliepia dabarties iššūkius, su kuriais tenka susidurti ūkininkams – klimato kaita, bearimės technologijos, aplinkosauga.

Pavyzdžiui, BAUER turi dvi itin išvystytas kryptis – pas ūkininkus diegia mėšlo tvarkymo ir daržų laistymo technologijas. 

Per mažiau nei metus BAUER mėšlo separatoriai jau instaliuoti trijuose Lietuvos ūkiuose. „Dar du instaliuosime netrukus“, – šypteli U. Stančiauskas.

Mėšlo separatoriaus paskirtis paprasta, bet išsprendžianti itin sudėtingą problemą gyvulininkystės ūkiuose.

Pastarieji susiduria su amžina problema – ką daryti su atvirais rezervuarais, kai jie persipildo patekus į juos lietaus vandeniui ir galiojant mėšlo bei srutų paskleidimo apribojimams.

Visiems žinoma, kad žemdirbiai turi labai ribotą laiką srutų išlaistymui. Priklausomai nuo metų, tai daryti galima iki lapkričio 10-15 d. Vėliau laistyti laukuose draudžiama dėl aplinkosaugos reikalavimų (kad išlaistytos srutos nepatektų į paviršinius vandenis ir kt.). 

Ir šio darbo negalima daryti iki pat kovo 15-20 d. „Didžioji dauguma Lietuvoje mėšlo ir srutų rezervuarų yra atviri. Juose kaupiasi ir lietaus vanduo, jie pildosi. Ką ūkininkui arba bendrovei tada daryti? Jie negali jų perpildyti tiek, kad jie pradėtų bėgti per šonus“, – akcentavo „interAG“ vadovas U. Stančiauskas. Būtent čia į pagalbą atskuba BAUER ekspertai ir įmonės darbuotojai.

Įperka ir maži ūkiai

Skysto mėšlo separatoriaus idėja itin unikali, todėl ne veltui ji jau išplitusi Europos ūkiuose. Separatorius mėšlą atskiria į skystą ir tirštą frakcijas. Iš jo skystas mėšlas toliau per vamzdyną paduodamas į rezervuarą, o štai sausa mėšlo frakcija (iki 35 proc. drėgnumo) krenta žemyn ir šia medžiaga galima iškreikti guoliavietes. 

„Pigiausia išeitimi ūkininkai anksčiau pasirinkdavo šiaudus. Bet juos pirmiausiai reikia nuimti iš laukų, tada surinkti (tuo atimant šiaudus iš dirvos) ir suvežti į karvides. O ką daro karvės? Jos ėda tuos šiaudus. Tuo tarpu separuoto mėšlo jos neėda. Jos guli ant jo“, – akcentavo U. Stančiauskas, pabrėždamas gyvulių sveikatos problemos sprendimą. 

Tie ūkiai, kurie naudoja guminių kilimų ar čiužinio tipo guoliavietes, sausą frakciją gali nukreipti į mėšlidę. Toje mėšlidėje ji kaupiasi, o pavasarį mėšlo kratytuvu ją bus galima iškratyti laukuose. „bet kuriuo atveju, jūsų ūkio srutų rezervuaras nepersipildys“, – neabejoja „interAG“ vadovas U. Stančiauskas. 

BAUER separatorius įperka ir maži ūkiai. Pavyzdžiui, yra labai nedideli separatoriai, kurie skirti mažesniems ūkiams, turintiems iki 40-60 karvių. Tokių separatorių kainos yra nuo 15 000 eurų. Pasinaudojus parama, šį separatorių išties galima įsigyti.

Unikalus sprendimas žemdirbiui sutaupo tonas kuro

Pasak U. Stančiausko, separatorius žemdirbį išlaisviną net nuo kelių galvos skausmų, kurie aktualūs ypač dabar.

„Jūs nebeteršite gamtos, nes nenaudosite papildomai kuro tiems šiaudams surinkti ir po to vežti. Patys šiaudai liks gamtoje, tai yra dirvoje. Jie ją maitins. Savo ruožtu skystoji separatoriaus frakcija neužkimš įterpėjų, kai dirbsite laukuose“, – sako U. Stančiauskas.

Ūkyje įrengiama uždara grandinė, kurioje mėšlas nesikaupia, o sausoji frakcija nukreipiama į guoliavietes.

Paties separatoriaus instaliacija – tai kruopščiai apgalvotas projektas. Gali būti bet kuriame ūkyje, kuriuose yra naudojama grotelinė arba transporterinė tvartų technologija. „Suprojektuojame separatoriaus padą arba rampą, vamzdyną, valdymo blokus. Ūkininkui net nebereikia sukti dėl šios problemos galvos. Kiekvienas projektas yra nuosekliai aptariamas su “BAUER” gamyklos atstovais. Instaliacijos metu su mumis dirba kvalifikuotas “BAUER” gamyklos specialistas  – kalbėjo „interAG“ direktorius U. Stančiauskas

Kartu su separatoriais UAB „interAG“ ūkiams gali pasiūlyti maišytuvus, plastikinio ir metalinio tipų srutovežius, diskinio, noraginio tipų įterpėjus, įvairaus tipo siurblius ir skysto mėšlo perdavimo ir išlaistymo į laukus technologiją.

Ji pasižymi tuo, kad prie srutų rezervuaro prijungiamas skysto mėšlo padavimo įrenginys, pastatoma dyzelinė arba traktoriaus darbiniu velenu varoma stotelė. Būtent iš šios stotelės skystas mėšlas keliauja ilgu, lanksčiu vamzdžiu į lauką ir prijungiamas prie aplikatoriaus. Taip skystas mėšlas gali būti transportuojamas 2-8 kilometrus tiesiai į lauke dirbantį įterpėją.

„Mes jau dirbame su šiais projektais Lietuvoje, kur skystas mėšlas bus paduodamas 3- 4 kilometrus, – pasakojo U. Stančiauskas.

Šiuo atveju Lietuvos ūkiai patenkins ir aplinkosaugos reikalavimus. Vietoje NPK trąšų, mišrus ūkis taikys natūralią technologiją.

„Esu lankęsis ūkyje, kuriame skystas mėšlas taip transportuojamas net 8 kilometrus. Bet kokiu atveju tai yra gerokai pigiau, nei vis grįžti traktoriumi į ūkį ir pasipildyti skysto mėšlo“, – kalbėjo U. Stančiauskas.

Velniškai tiksli pasėlių laistymo ir tręšimo sistema

BAUER koncerną Lietuvoje atstovaujantis „interAG“ artimiausiais metais mėgins įgyvendinti ir daržininkystės ūkiams skirtus laistymo projektus.

„Dėliojame dabar bent tris projektus Lietuvos daržininkams. Tai sudėtingi projektai, kurie įgyvendinami maždaug per 3 metus. Reikia, kad visuose jų laukuose būtų padarytos vandens prieigos ir jomis išmani sistema naudotųsi autonomiškai“, – pasakojo U. Stančiauskas.

Tai išmanios laistymo sistemos, pilnai skaitmenizuotos, valdomos per nuotolį.  

„Pavyzdžiui, yra laukai ir kanalai. Ankščiau šias laistymo technologijas mes turėjome, tačiau ilgainiui visi vamzdžiai buvo išardyti, o dabar vėl juos dedame. Tik, žinoma, taikant ir šiuolaikinius, inovatyvius sprendimus“, – šypsojosi U. Stančiauskas.   

Sistema be vandens nepalieka nė vieno lauko kampo, nes vamzdynai gali susitraukti arba išsitiesti iki reikiamos laistymo vietos. Ji taip ir keliauja ratu per pasėlių lauką.

Per šias sistemas pasėliai gali būti ir tręšiami. „Pati sistema veikia per palydovinę pozicionavimo sistemą (GPS), todėl yra velniškai tiksli – iki centimetro“, – paaiškina U. Stančiauskas.

Neabejoja, kad ūkininkai susidomės ir biodujų jėgainėmis, ir padargais

Prieš kelis mėnesius UAB „InterAG“ tapo dar ir Belgijos biodujų jėgainių gamintojo kompanijos „Biolectric“ atstove. Net neabejojama, kad netrukus Lietuvoje sulauksime tokio biodujų jėgainių proveržio, kokio nėra buvę iki šiol.

„Mes esame įpratę matyti dideles biodujų jėgaines, tačiau „Biolectric“ siūlo nestandartines jėgaines, kurias ūkininkai gali įsirengti priklausomai nuo savo ūkio poreikių. Nuo itin mažo iki didelio galingumo“, – kalbėjo U. Stančiauskas.

Jėgainės veikimo principas: skystas mėšlas gali būti paduodamas į dengtą fermentacijos rezervuarą, kuriame bakterijos minta skystu mėšlu ir išskiria metaną. Metanas patenka į jėgainės variklius.

Varikliai suka generatorius, kurie gamina elektrą. Pagal ūkininko poreikius elektra gali būti vartojama savo reikmėms, o likusi elektra gali būti atiduodama į tinklus.

„Jėgainių privalumas ir tas, kad varikliai gamina ir šilumos energiją. Tai reiškia, kad su 44 kW jėgaine per metus tu generuoji apie 350 000 kW energijos, iš kurių maždaug 30 000 kW sistema suvartoja sau. Ji per du variklius atiduoda 350 megavatų šilumos per metus. Tai reiškia, kad iš šios jėgainės galima pilnai apšildyti apie 800 kv. metrų plotą“, – pasakojo U. Stančiauskas. 

Įdomu tai, kad tai pilnai autonomiška sistema. Perkant biodujų jėgainę, pirmus metus „InterAG“ specialistai ją aptarnaus visiškai nemokamai. Jėgainių galingumai yra pagal poreikį – nuo 16 iki 74 kW.

16 kW biodujų jėgainė prasminga maždaug 80 karvių. Lenkijoje populiariausios yra 44 kW jėgainės.

Investicija nėra milijoninė. Mažesnės jėgainės su visais pastatymais kainuoja maždaug 300 000 Eur.    

Šių biodujų jėgainių populiarumą įrodo tai, kad „Biolectric“ per savaitę visoje Europoje pagamina po 6 biodujų jėgaines. Vien Lenkijoje jau yra 46 tokios biodujų jėgainės. Kitais metais Lenkijoje bus įrengtos dar 25.

Be kita ko, „interAG“ dabar jau gali pasiūlyti žemdirbiams ir Čekijos gamintojo SMS AGRO žemės dirbimo technikos. Gyvulininkystės ir mišrius ūkius turėtų sudominti žolės išsėjimo sėjamosios, didieji tankinimo volai, įvairių tipų kultivatoriai.

„Esame atvežę plačiausią SMS AGRO gaminamą Baltijos šalyse 8 metrų darbinio pločio diskinį skutiką. Padargas sveria, beveik 10 tonų. Tačiau, suprantama, turime pasiūlymų įvairių dydžių ūkiams. Skutikai gali kainuoti ir nuo 10000 eurų, o gali siekti ir 100 000 Eur kainą“, – teigia U. Stančiauskas.

Kad ir kaip būtų, pas „interAG“ galite paklausti bet kurios jus dominančios informacijos el. paštu info@interag.lt arba tel. +370 672 82677.

Norėdami komentuoti prisijunkite prie facebook