Europos Parlamentas pateikė būsimos ES žemės ūkio politikos viziją
Europarlamentarai siūlo išlaikyti ir didinti ES žemės ūkio fondą po 2027 m., mažinti administracinę naštą žemdirbiams ir taikyti paskatas aplinkosauginiams ir socialiniams tikslams pasiekti.
Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje (393 balsai už, 145 prieš, 123 susilaikius) europarlamentarai ragina išlaikyti atskirą ES žemės ūkio paramos fondą ir nepritaria minčiai, kad ES valstybės galėtų šio fondo lėšas naudoti kitiems tikslams nei žemės ūkis.
Jie remia plotu pagrįstų tiesioginių išmokų skyrimą visiems aktyviems ir profesionaliems ūkininkams bei akcentuoja, kad kaimo plėtra turi būti remiama nepriklausomai nuo sanglaudos politikos.
Administracinės naštos ūkininkams mažinimas turi būti vienu iš pagrindinių ES žemės ūkio politikos principų, įsitikinę europarlamentarai. Jie ragina sukurti paskatomis, o ne įpareigojimais grindžiamą sistemą ūkininkams siekti aplinkosaugos ir socialinių tikslų. Todėl EP nariai siūlo išlaikyti savanorišką dalyvavimą ekologinėse sistemose bei už tai numatyti patrauklų atlygį. Įgyvendinant žemės ūkio ir aplinkosaugos sąlygas būtina atsižvelgti į esamą žemės naudojimo ir ūkininkavimo praktiką, priduria jie.
Europarlamentarai pažymi, kad būtina užtikrinti, jog novatoriški ir skaitmeniniai sprendimai galėtų būti naudojami visų tipų ES ūkiuose, o šiais sprendimais būtų remiamas tvarus žemės ūkis, didinamos ūkininkų pajamos bei mažinamas ūkininkų administracinis darbo krūvis. Siekiant išvengti įtemptų ūkių tikrinimo procedūrų, ES žemės ūkio lėšų panaudojimas turi būti tikrinamas pasitelkus palydovų nuotraukas bei pačių ūkininkų patvirtinimus, kad laikomasi reikalavimų.
ES žemės ūkio ateičiai svarbi kaitų kaita, tačiau dauguma ES ūkininkų, beveik 58 proc., yra vyresni nei 55 metų, o jaunesni nei 35 metų sudaro tik 6 proc. Todėl EP nariai siūlo mokesčių ir paskolų lengvatų pavidalu didinti darbo žemės ūkyje patrauklumą.
EP pranešėja Carmen Crespo Diaz (Europos liaudies partija, Ispanija) pažymėjo: „Kovojame už teisingą Europos žemės ūkio sektorius ateitį. Tai reiškia bendrą žemės ūkio politiką, kuri stiprina maisto tiekimo grandinę, remia gyvybingas kaimo bendruomenes ir įgalina ūkininkus, skatindama inovacijas, kartų atsinaujinimą ir sąžiningas rinkos sąlygas. Negalime pritarti jokiems BŽŪP mažinimams ar bandymams nacionalizuoti jos finansavimą ar sujungti jos finansavimą su kitomis ES priemonėmis. Turime apsaugoti ir garantuoti tiesiogines išmokas ūkininkams, nes tai yra jų pajamų pagrindas ir veiksmingiausia priemonė maisto saugumui ir regionų pusiausvyrai visoje Europoje užtikrinti.“
