G. Šimkus: ECB sprendimas nekeisti palūkanų normų buvo būtinas euro zonos ekonomikai

Europos Centriniam Bankui (ECB) antrą kartą palikus galioti dabartinę 2 proc. palūkanų normą, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad tai buvo būtinas sprendimas euro zonos ekonomikai. Vis tik, anot jo, nors ECB valdyba infliacijos rodiklius šiuo metu vertina pozityviai, yra rizika, kad jie gali kisti.

„Nepakeisti dabar palūkanų normų buvo tas reikalingas sprendimas, kuris yra būtinas euro zonos ekonomikai, kad ji augtų tvariai ir infliacija būtų suvaldyta“,– penktadienį LRT Radijui teigė G. Šimkus.

Pasak jo, ECB sprendimas rodo, kad infliacija euro zonoje nusistovėjo ties siekiamu 2 proc. lygiu.

„Dezinfliaciniai procesai, t. y., kad infliacija krito iš aukšto lygio žemyn ir buvo klausimas, kur tai nusistovės, taip pat yra nurimę. Grynoji infliacija, t. y., infliacija, kuri nepriklauso nuo tokių kintančių veiksnių, kaip energijos kainos, kaip maisto kainos, taip pat nusistovėjo tame pačiame 2,3 proc. lygyje ir turi polinkį sumažėti iki 2 proc. arba šiek tiek mažiau (…) vidutiniu laikotarpiu“,– sakė LB valdybos pirmininkas.

Jo teigimu, prognozuojama, kad ekonomikos aktyvumas euro zonoje taip pat bus kiek spartesnis, o atsigavusi perkamoji galia gali reikšti, kad stiprės vidaus vartojimas ir spartus darbo užmokesčio augimas laikui bėgant nuslops.

„Tą rodo, beje, duomenys, kad darbo užmokesčio augimo tempai slopsta ir tai taip pat mažiau prisideda prie infliacijos augimo euro zonos viduje“,– tikino jis.

Vis dėlto G. Šimkus pabrėžė, kad yra keletas rizikos veiksnių, galinčių paveikti dabartinį infliacijos lygį.

„Vis tik, rizikos, kad infliacija gali būti ir kitokia, yra pakankamai didelės. Tai ir geopolitinės įtampos, kurios, be jokios abejonės, veikia tiek ekonomikos aktyvumą, tiek infliaciją“, – teigė LB valdybos pirmininkas.

„Labai svarbu paminėti ir tą neapibrėžtumą dėl tarifų, prekybos įtampas. Atrodo, kad Europos Sąjunga ir JAV susitarė, bet, vis tik, dar yra aplinkui pakankamai daug nesutarimų, pavyzdžiui, kaip ir dėl skaitmeninio mokesčio“,– tęsė jis.

ELTA primena, kad ECB paliko galioti dabartinę palūkanų normą. Tai – antrasis iš eilės posėdis, kuriame 20 euro zonos šalių centrinis bankas paliko pagrindinę indėlių palūkanų normą nepakitusią – 2 proc..

Ši pauzė seka po daugiau nei metų trukusių palūkanų normų mažinimų, kai ECB perėjo nuo kovos su infliacijos šuoliu prie pastangų padėti sunkumų patiriančiai euro zonai.

Infliacija bloke stabilizavosi ir pastaraisiais mėnesiais svyruoja ties centrinio banko nustatyta 2 proc. tiksline riba.