Aplinkos ministerija kartu su kitomis valstybės institucijomis, įvairių sričių ekspertais parengė ir teikia derinti Valstybinės aplinkos monitoringo 2024–2029 metų programos projektą. Programa rengiama šešeriems metams, ją tvirtins Vyriausybė.

Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas norint gauti informaciją, leidžiančią integruotai vertinti gamtinius procesus ir antropogeninį poveikį gamtinei aplinkai bei gamtinės aplinkos kokybę Lietuvos teritorijoje, prognozuoti ir valdyti gamtinės aplinkos būklę, ūkinės veiklos jai daromą įtaką tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.

Programoje apibrėžiamas tikslas, uždaviniai ir priemonės, kuriems įgyvendinti būtini gamtinės aplinkos būklės stebėjimai nacionaliniu mastu. Taip pat numatomi  tikslų, uždavinių ir priemonių vertinimo kriterijai, jų reikšmės, kokios įstaigos už tai atsakingos.

Atsižvelgus į Bendrosios vandens politikos direktyvos reikalavimus ir Europos Komisijos pastabas dėl pavojingų medžiagų tyrimų naujojoje programoje optimizuotas fizikinių-cheminių, biologinių ir hidromorfologinių kokybės elementų tyrimų dažnumas.

Patikslinus bendrų su kaimyninėmis šalimis vandens telkinių ribas padidintos pavojingų medžiagų tyrimų apimtys, vandens telkinių monitoringo vietų skaičius. Pavojingų medžiagų tyrimų apimtys padidintos ir dėl to, kad vandens telkiniuose pasikeitus sąlygoms neliko galimybės atlikti jų būklės ekspertinio vertinimo.  

Gyvosios gamtos srityje išplečiamos Europos Bendrijos svarbos buveinių monitoringo apimtys. Siekiant efektyviai panaudoti žmogiškuosius, finansinius išteklius, surinkti daugiau patikimų duomenų apie gyvosios gamtos būklę, stebėjimai bus atliekami daugiau vietų, buveinių apsaugai svarbiose teritorijose. Keičiamas ir Europos Bendrijos svarbos rūšių stebėjimo vietų skaičius bei dažnumas. Numatytos naujos stebėjimo sritys, pavyzdžiui, ruonių gaišenų tyrimai. Taip pat bus atliekamas ekologinių kompensavimo funkcijų gamtinio karkaso teritorijose pokyčių monitoringas.

Numatyti uždaviniai ir priemonės, skirti stebėti neigiamą antropogeninės veiklos poveikį požeminio vandens telkinių, jūros, priekrantės, upių, ežerų ir tvenkinių būklei, dirvožemio kokybės prastėjimą, biologinės įvairovės nykimą ir neracionalų gyvosios gamtos išteklių naudojimą.

Programoje skiriamas dėmesys tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų iš kitų valstybių grėsmės ir klimato pokyčių įtakos ekosistemoms įvertinimui, stebėjimams. Remiantis jų  rezultatais būtų sprendžiamos įvairios aplinkosauginės problemos: didėjančios Baltijos jūros taršos, biologinės įvairovės ir agroekosistemų produktyvumo mažėjimo, šachtinių šulinių užterštumo nitratais, vertingiausių ir ekologiškai jautrių kraštovaizdžio kompleksų nykimo, dėl klimato kaitos, kitų veiksnių įtakos intensyvėjančių karstinių procesų.

Greiti klimato pokyčiai gali ypač sutrikdyti nusistovėjusį organinės anglies balansą. Todėl programoje numatyta, kad Lietuvoje turi būti atliekami šiltnamio efektą sukeliančių dujų – anglies dioksido, metano ir azoto oksido koncentracijų ir jų cirkuliacinių srautų virš miško dangos stebėjimai. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamas „Forest 4.0 Teaming“ projektas, kuriantis išmaniąsias miškininkystės inovacijas ir technologijas tvariam miškų naudojimui, leidžia vertinti anglies balanso apskaitą šalies miškuose.

Programa reglamentuoja Valstybinio aplinkos monitoringo įgyvendinimo sistemą, kuria siekiama įgyvendinti įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, taip pat tenkinti svarbiausius nacionalinius informacijos apie aplinkos būklę surinkimo poreikius. Valstybinis aplinkos monitoringas yra plačios geografinės aprėpties, kad būtų galima atlikti kompleksinę analizę nacionaliniu ar tarptautiniu lygiu.

Rengiant programą atsižvelgta į 2021–2030 m. Nacionaliniame pažangos plane, Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytus tikslus ir uždavinius aplinkos kokybės srityje, Europos Sąjungos ir tarptautinius reikalavimus.

Patvirtinus programą bus sudarytos galimybės rinkti duomenis apie aplinkos būklę, prognozuoti jos kitimo tendencijas, užtikrinti ne tik visuomenės informuotumą aplinkos būklės klausimais, bet ir kryptingą aplinkosaugos politikos formavimą, pagrįstų ir efektyvių politiką įgyvendinančių priemonių tvirtinimą, aplinkos kokybės nacionaliniu bei Europos mastu valdymą.