Miškų savininkams abejojant Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenimis, VSTT kritiką atmeta

Medžiotojams ir miškų savininkams abejojant Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) duomenų patikimumu ir pagal juos nustatomais ribojimais ūkinei veiklai, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) tikina, kad beveik visa informacija apie radavietes ir augavietes yra teikiama ekspertų bei atidžiai patikrinama.

Nepaisant to, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMŽSA) pirmininkas Algis Gaižutis teigė, kad sistema gali būti naudojama ūkinės veiklos ribojimui remiantis nepakankamai patikrinta informacija.

„Sakoma, kad yra tokių atvejų, kai vienas žmogus per metus įrašo kelis tūkstančius stebėjimų per metus – tai būtų nuo 15 iki 20 įrašų per dieną, o tokių dalykų padaryti nėra įmanoma. Tai yra naudojama tiesiog ūkinės veiklos stabdymui“, – Seimo Kaimo reikalų komitete penktadienį sakė jis.

Pasak A. Gaižučio, kadangi ne visi sistemoje esantys duomenys gali būti operatyviai patikrinti, tad jie neturėtų būti vienodai taikomi priimant sprendimus dėl ūkinės veiklos ribojimų. Jis taip pat ragino įvesti skirtingus duomenų patikimumo lygmenis ir užtikrinti greitesnį ginčijamų įrašų vertinimą.

Abejones dėl sistemos veikimo išsakė ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos narys Laurynas Filipavičius. Pasak jo, į sistemą gali būti keliami ir ankstesnių metų duomenys, o jų peržiūrai, kaip esą nurodoma Aplinkos ministerijos pateiktoje informacijoje, skiriami riboti žmogiškieji ištekliai.

Jis taip pat pasiūlė atlikti pilotinį projektą ir leisti medžiotojams tam tikrose teritorijose patikrinti, ar sistemoje pažymėtos saugomų paukščių radavietės bei lizdai atitinka realią situaciją.

Reaguodama į medžiotojų siūlymą prisidėti prie duomenų tikrinimo, Aplinkos ministerijai pavaldžios VSTT direktorė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė teigė, kad vertinant saugomas rūšis tikrinami ne tik patys lizdai, bet ir jų apsaugos perimetrai, nustatomi pagal rūšių biologines savybes.

„Manau, kad reikėtų platesnio pokalbio su medžiotojais ir padidinti žinias apie ornitologiją“, – komitete sakė ji.

Sistemos administratoriaus direktorė: duomenys yra patikimi

A. Jasinavičiūtė-Trakimienė taip pat tikino, kad sistemoje pateikiami duomenys nėra anoniminiai, o jų teikėjai yra identifikuojami.

„Nėra kažkokių mistinių pateikėjų – visi vartotojai yra identifikuojami per elektroninius valdžios vartus ir informacinės sistemos administratoriui bei tvarkytojui yra lengva matyti, kas kokius duomenis teikė ir kada juos teikė“, – sakė ji.

Pasak VSTT vadovės, daugumą duomenų pateikia ekspertai, miškininkai, saugomų teritorijų direkcijų specialistai, ekologai ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentus rengiantys specialistai.

„Didžioji dalis anketų yra patvirtinamos, nes daugumą duomenų teikia ekspertai, miškininkai, saugomų teritorijų direkcijų specialistai, ekologai bei žmonės, kurie rengia PAV dokumentus. Tai yra didžioji dalis teikėjų, tad duomenys yra patikimi“, – teigė A. Jasinavičiūtė-Trakimienė.

Tarnybos duomenimis, nuo 2023 m. iki šių metų birželio 17 d. į sistemą pateikta 36 tūkst. radaviečių ir augaviečių anketų.

Iš jų 35,2 tūkst., arba 97,8 proc., buvo patvirtintos, 421 anketa grąžinta tikslinti, 172 atmestos, o 201 dar laukia sprendimo.

VSTT nurodo, kad ekspertai ir specialistai vyksta tikrinti užfiksuotų radaviečių vietoje, o dėl duomenų tikslinimo ar panaikinimo sprendimus priima speciali komisija.

Tiesa, iš daugiau nei 35 tūkst. patvirtintų radaviečių ir augaviečių anketų vietoje patikrinta bei aktualizuota kiek daugiau nei 3 tūkst. radaviečių.