Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Šilutės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai praėjusią savaitę nustatė verslinės žvejybos pažeidimą Kuršių mariose. Žvejojant buvo viršytas leidime nurodytas leidžiamas naudoti tinklų skaičius. Nors pažeidimas grubus ir žuvų ištekliams padaryta žala gali siekti net 50 tūkst. Eur, jį padariusiai įmonei gresia vos 350 Eur bauda.

Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė iniciatyvai „Tvari Lietuvi“ sakė, kad už žūklės pažeidimus baudos turi didėti, ir pabrėžė, kad toks siūlymas jau pateiktas Aplinkos ministerijai. Vis dėlto vienas iš įstatymo projekto, kuriuo siūloma verslinę žvejybą Kuršių mariose iš viso uždrausti, iniciatorių socialdemokratas Linas Jonauskas įsitikinęs, kad jokios baudos neatgrasys pažeidėjų nuo tokios nusikalstamos veiklos, vienintelis būdas tai padaryti – uždrausti verslinę žvejybą.

Šiuo metu Šilutės pareigūnai atlieka tyrimą dėl verslinės žvejybos taisyklių pažeidimo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 295 straipsnio 2 dalį. Taip pat skaičiuojama žuvų ištekliams padaryta žala. Pirminiais duomenimis, ji gali viršyti 50 tūkst. Eur, rašoma AAD pranešime.

Nustatyta, kad Šilutėje registruota įmonė UAB „Riepa“ naudojo 18 tinklų, nors leidimas išduotas žvejoti 15 tinklų.

Tarp pažeidėjų buvo ir verslininkas Arvydas Komskis. Jis institucijų ir visuomenės dėmesio sulaukė 2016 m., kai medžiodamas Pagėgių rinktinės Bernardinų užkardos saugomame ruože šalia Bitėnų kaimo, nušovė tarnybinį belgų aviganį Ramzį, pažymėtą liemene su skiriamaisiais ženklais ir atšvaitais.

A. Komskis yra buvusio Pagėgių mero, eksparlamentaro Kęsto Komskio bei buvusio Pagėgių mero Virginijaus Komskio brolis.

Siekiama, kad baudos už žvejybos pažeidimus didėtų

Nors dėl įvardyto pažeidimo žuvų ištekliams padaryta žala gali siekti net 50 tūkst. Eur, šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą padariusiai įmonei gresia vos 350 Eur bauda.

Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė M. Ramanauskienė teigia, kad šiuo metu esančios sankcijos – neveiksmingos ir neduoda tinkamo atgrasymo efekto, todėl nėra užtikrinami administracinės nuobaudos tikslai.

„Manome, kad sankcijos turėtų būti diferencijuojamos pagal naudojamų draudžiamų įrankių skaičių, pavyzdžiui, skirtis, jei naudojamas 1 tinklinis įrankis arba 50 tinklinių įrankių, nes dažnu atveju didelį įrankių skaičių naudojantiems asmenims tai yra ir pajamų šaltinis“, – teigia „Tvari Lietuva“ pašnekovė.

Specialistė taip pat pabrėžia, kad labai svarbu yra griežtinti atsakomybę tiems asmenims, kurie pakartotinai padaro tuos pačius pažeidimus.

„Pavyzdžiui, turime pažeidėjų, kurie už žvejybos pažeidimus yra bausti 19 kartų. Departamentas mano, kad už sistemingus pakartotinus pažeidimus turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Labai norisi, kad atsiskirtų sankcijų ribos tarp smulkių pasekmių nekeliančių pažeidimų ir tų, kurie daromi piktybiškai, kai žmonės žino, kad užsiima neteisėta veikla – tai su tinklais susiję, taip pat užkabinamieji, duriamieji atvejai. Čia, kad pažeidimai nebesikartotų, sankcijos turėtų būti gerokai didesnės“, – akcentuoja ji.

M. Ramanauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad Departamentas Aplinkos ministerijai yra pateikęs siūlymų, kuriais siekiama griežtinti baudas už žvejybos pažeidimus. Pavyzdžiui, kad už tinklų laikymą atsakomybė nuo šiuo metu numatytų 60–200 Eur kiltų iki 300–1200 Eur, o už žvejybą tinkliniais įrankiais nuo 120–130 būtų didinama iki 600–1500 Eur.

„Tikrai esame už tai, kad sankcija būtų adekvati padarytam pažeidimui ir kad būtų pasiekti teisenos tikslai, o pažeidimai užkardyti. Departamentas nori, kad baudos būtų didesnės šiuo ir kitais su žvejybos pažeidimais susijusiais atvejais“, – pabrėžia ji.

L. Jonauskas: vienintelis būdas problemai spręsti – verslinės žūklės draudimas

Seime yra registruotas įstatymo projektas, kuriuo siekiama, kad verslinė žvejyba Kuršių mariose būtų iš viso uždrausta. Pasak vieno iš pataisos iniciatorių socialdemokrato L. Jonausko, tai yra vienintelis būdas susitvarkyti su įvardytais žvejybos pažeidimais.

Anot L. Jonausko, šiandien aplinkosauginė kontrolė negali užtikrinti, kad gamtos išteklių likučiai būtų tinkamai apsaugoti, todėl, pasak jo, vienintelis kelias nepaversti Kuršių marių šuliniu, kur niekas negyvena, o tik vanduo tyvuliuoja, yra uždrausti verslinę žūklę ir tokiu būdu apsaugoti likusius gamtos išteklius bei bandyti juos atkurti.

„Visi puikiai supranta, kad jeigu mariose yra pastatyti verslininkų tinklai, šalia visada bus pastatyti arba tų pačių verslininkų, arba brakonierių kiti tinklai, kurie yra nežymėti, galbūt tų tinklų yra per daug arba jie yra statomi ne ten, kur galima, ne tuo laiku ir taip toliau.

Tų tinklų tiek daug, kad šiandien aplinkosaugininkams viską sukontroliuoti yra neįmanoma. Neįmanoma yra dar ir dėl to, kad net ir norint padaryti kažkokius didesnius reidus, vieną žveją patikrinus, visi žvejai, kurie tuo metu yra mariose, iš karto gauna signalą, kad yra tikrinama, ir pasirūpina, kad valtyse nebebūtų nei nelegalios žuvies – ji iškeliauja per bortą, nei kažkokių draudžiamų ar perteklinių įrankių“, – pabrėžia „Tvari Lietuva“ pašnekovas.

Anot jo, norint užtikrinti aplinkosauginę kontrolę, reikėtų į kiekvieną žvejo verslininko valtį pasodinti po vieną inspektorių. Vis dėlto, pasak politiko, ir to nepakaktų, nes reikėtų tikrinti visas marias, mat ten brakonieriauja ne tik žvejai verslininkai.

Jokios baudos neatgrasys nuo pažeidimų

L. Jonauskas sako, kad norėtųsi, jog baudos už žūklės pažeidimus būtų didesnės, vis dėlto, anot jo, jokia bauda neatgrasys pažeidėjų nuo tokios neteisėtos veiklos.

„Supraskime paprastą dalyką – tas brakonierius ar piktnaudžiaujantis verslininkas tiesiog bandys kitą kartą atsigriebti ir visas baudas, žalas kompensuoti kitais pagavimais, kurie irgi greičiausiai bus nelegalūs. Kai sakau, kad aplinkosauginė kontrolė nėra įmanoma, tai reiškia, kad tikimybė, jog pažeidėją vėl kažkas pagaus, yra labai menka. Tai vienas atvejis iš šimto, kai puikus aplinkosaugos pareigūnų darbas davė tokių rezultatų“, – įžvalgomis dalijasi „Tvari Lietuva“ pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad prezidentas yra pasiūlęs kitą išeitį problemai spręsti – kai yra padaromi dideli pažeidimai ir didelė žala gamtai, kuri viršija 12,5 tūkst. Eur, visais atvejais turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

„Prezidentas jau pateikė savo pataisas Seimui. Seimas praėjusią savaitę joms pritarė, liko svarstymas ir priėmimas. Aš manau, kad didelių ginčų tos pataisos Seime nekels ir Seimas joms pritars.

Aišku, baudas reikia didinti, bet jeigu Seimas apsispręs, už tokius nusižengimus grės baudžiamoji atsakomybė. Man atrodo, tuomet šis klausimas bus išspręstas“, – svarsto L. Jonauskas.

Vis dėlto jis priduria, kad nusižengusioms įmonėms ar nusižengusiems asmenims vienareikšmiškai reikėtų visiems laikams atimti teisę verstis versline žvejyba, taip pat taikyti baudžiamąją atsakomybę.

„Šiandien jie yra pagauti, bet 99 kartus išplauks į marias ir galimai ten vėl darys tą patį nekontroliuojami ir nepagaunami“, – sako jis.

"Šilutės naujienos"