Hormoninės mėsos skandalas gali palaidoti ES-MERCOSUR susitarimą

Vokietijos žiniasklaida penktadienį pranešė apie žurnalistinį ir institucijų tyrimą, kuris gali supurtyti planuojamą pasirašyti prekybinį susitarimą tarp Europos Sąjungos ir MERCOSUR bloko šalių. Tyrėjai Brazilijoje aptiko, kad dalis jautienos, skirtos eksportui į ES, buvo pagaminta naudojant draudžiamas augimo hormono medžiagas – tai tiesiogiai prieštarauja griežtoms ES taisyklėms. Agrarheute.de šį skandalą vadina vienu didžiausių per pastarąjį dešimtmetį, o jo pasekmės gali nulemti tolesnę ES-MERCOSUR susitarimo ateitį.

„Agrobitė“ primena, kad šiai sutarčiai Lietuva yra iš esmės pritarusi, nepaisant įspėjimų, jog ji gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių mūsų šalies žemės ūkiui.

ES inspektoriai nustatė, kad Brazilijos skerdyklos neužtikrino realios kontrolės, nors ant dokumentuose deklaravo visišką atitikimą griežtiems ES reikalavimams.

Hormonais apdorota mėsa galėjo patekti į europiečių lėkštes, net jei teoriškai turėjo būti laikomasi pačių griežčiausių saugos standartų, kuriais iki šiol remiasi ES-MERCOSUR susitarimo šalininkai.

Augimo hormonai mokslininkų siejami su padidėjusia vėžio ir endokrininės sistemos sutrikimų rizika.

Atskiros ES valstybės jau reagavo į informaciją – siuntos, kuriose kilo įtarimų, buvo sustabdytos, o kai kurios jautienos partijos – atšauktos transportavimo procedūrų metu.

Iki šiol ES ir MERCOSUR derėjosi dėl plataus masto laisvosios prekybos susitarimo. Jo šerdis – žemės ūkio ir pramonės produktų mainai, kuriuose svarbi vieta tenka Brazilijos jautienai.

Europos ūkininkai jau anksčiau perspėjo, kad pigesnė mėsa iš Pietų Amerikos, pagaminta naudojant ženkliai švelnesnius aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės standartus, įtvirtins tarp dviejų žemynų ūkininkų nesąžiningą konkurenciją.

Gruodžio 18 d. Briuselyje žemdirbių organizacija Copa-Cogeca surengs didžiulę protesto akciją, kurioje dalyvaus apie 10 000 fermerių iš įvairių Europos šalių.

Politikai iš kelių ES šalių atvirai teigia, kad derybos turėtų būti nedelsiant sustabdytos. Jų teigimu, jei partneriai negali garantuoti bazinių maisto saugos normų, susitarimas praranda bet kokį pasitikėjimo pagrindą. Net ir tie, kurie anksčiau palaikė prekybos liberalizavimą, pripažįsta, kad pasitikėjimo krizė tokia gili, jog teks įsiklausyti į visuomenės ir žemdirbių nerimą.

Europos žemdirbių organizacijos tvirtina, kad skandalas atskleidžia sisteminę problemą: ES rinkoje konkurencijos taisyklės nėra lygios. Jei Europos ūkininkai yra saistomi griežtų taisyklių dėl gyvūnų gerovės, antibiotikų ir hormonų draudimo, importas iš trečiųjų šalių to nepaiso.

Daugelyje šalių vyksta protestai prieš MERCOSUR susitarimą. Ūkininkai sako, kad neapsaugota rinka sugriautų jų ekonomiką ir kartu nuleistų maisto kokybės standartų kartelę, kurią Europa ilgus metus statė kaip vieną savo tapatybės pamatų.

Ir nors ES institucijos pabrėžia, kad sauga – ne derybų objektas, praktika rodo, jog kontrolė tarptautinėse tiekimo grandinėse yra sudėtinga, o deklaracijos dažnai neatspindi realybės.