Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai panaikino Aplinkos apsaugos departamento paskirtą baudą verslininkui Romualdui Burbai. Jo vadovaujama UAB „Almantika“ Luokėje augina šamus. Pareigūnai buvo paskyrę baudą už tai, kad neva ūkininkui laukams tręšti perdavė dumblą, dėl kurio nebuvo atlikti tyrimai. Tačiau teismas nustatė, galima sakyti, pareigūnų savivalę, netinkamą teisės aktų taikymą.

Paskyrė 550 eurų baudą

Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė 2024 metų sausio 17 dieną išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė nutarimą, kuriuo nubaudė R.Burbą 550 eurų bauda. Neva „Almantikoje“, įsikūrusioje Luokės vakariniame pakraštyje, 2023 metų rugpjūčio 18 dieną atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad auginant šamus, susidariusios gamybinės nuotekos atiduodamos į „Telšių vandenų“ eksploatuojamus Luokės nuotekų valymo įrenginius. O prie įmonės gamybinio pastato įrengti gelžbetoniniai rezervuarai – dumblo nusodintuvai. Juose nusodinamas ir laikomas gamybinių nuotekų dumblas iš mechaninių ir biologinių filtrų.

„Almantika“ dumblą perdavė ūkininkui, kuris juo tręšė savo laukus. Anot aplinkosaugininkų, dumblą galima perduoti tik ūkininkui, turinčiam parengtą ir su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą, nuotekų dumblu tręšimo planą. Be to, „Almantika“ privalėjo išduoti dumblo kokybės pažymėjimą. Ūkininkas plano neturėjo, o dumblo kokybė nebuvo ištirta ir neišduotas atitinkamas pažymėjimas.  Taigi A.Burba esą pažeidė reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, todėl ir buvo paskirta bauda.

Rėmėsi ne tuo teisės aktu, kuriuo derėjo

R.Burba skunde Telšių apylinkės teismui pareiškė, kad patys aplinkosaugininkai nesilaikė kai kurių taisyklių, teisės aktų. Ir jis buvo teisus.

Teismas nustatė, kad aplinkosaugininkai baudą paskyrė remdamiesi Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimais. R.Burba teisme įrodė, kad jo įmonė nėra susijusi su nuotekų ir dumblo tvarkymu.

Auginant šamus, susikaupia jų išmatos, tačiau rezervuarai, kuriuose auginamos žuvys, nėra valymo įrenginiai. Taigi ir tas dumblas nėra valymo įrenginių gamybinės nuosėdos.

Telšių apylinkės teismas pastebėjo, kad, kaip matyti iš Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų, šis teisės aktas taikomas nuotekynu surenkamų buitinių ir komunalinių (buitinių, paviršinių, gamybinių, infiltracinio vandens ir panašiai) bei gamybinių nuotekų valymo metu susidarančiam dumblui. Taigi ne bet koks dumblas apima šio teisės akto taikymo sritį ir jame įtvirtintų reikalavimų laikymąsi, o tik toks, kuris susidaro buitinių, komunalinių ir gamybinių metu. Vadinasi, aplinkosaugininkas baudą paskyrė remdamasis ne tuo teisės aktu, kuriuo derėjo.

Reikia nubausti – „straipsnį suras“

Aplinkosaugininkai įtikinėjo, kad neva žuvų auginimo nuotekos yra gamybinės, o ne komunalinės ar paviršinės. Tačiau pagal Žuvininkystės įstatymą, žuvų auginimas priskiriamas ne gamybai, o žemės ūkio veiklai.

Be to, žuvų auginimo rezervuarų sistema yra specifinė – apytakinė. Nusėdus dumblui, vanduo vėl grąžinamas į žuvų auginimo rezervuarus. Todėl toks vanduo negali būti laikomas nuotekomis.

Galiausiai teisme paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra teisės akto, reguliuojančio žuvies auginimo uždaroje apytakinėje sistemoje besikaupiančių nuosėdų ar dumblo panaudojimo tręšimui. Taigi ir teisinio pagrindo dėl tariamų pažeidimų nebuvo.

Kadangi aplinkosaugininkas nerado kaip teisiškai „prikibti“, rėmėsi tokiu teisės aktu, kuris aprašo panašias aplinkybes, bet anaiptol ne tapačias. Telšių apylinkės teismas pareiškė: „Šiuo konkrečiu atveju nesant teisinio reguliavimo, kuris nustatytų uždarose akvakultūros sistemose auginamų žuvų tvarką ir visus gamtosauginius reikalavimus, taikyti analogiškus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas negalima“.

Teismas panaikino aplinkosaugininko nutarimą paskirti baudą, priteisė iš valstybės 650 eurų bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ne iš kompetencijos stokojančio valdininko kišenės, o iš valstybės biudžeto teko sumokėti šiuos pinigus.

Deja, teismuose nevertinama, kokią moralinę žalą patyrė, kiek kainavo verslininkui pastangos apsiginti nuo neteisėto aplinkosaugininko sprendimo.

Šioje istorijoje kyšo nerimą keliantis reiškinys. Sovietmečiu buvo liūdnai ironizuojama: reikia ką nors nubausti, nors nėra dėl ko, pareigūnai „pritaikys straipsnį“. Panašu, R. Burbai bauda buvo paskirta remiantis tokia praktika.