Prasidėjus naujiems 2025 metams, BNS pristato svarbiausius numatomus verslo įvykius, įgyvendinamus strateginius valstybinių ir privačių įmonių projektus bei tarptautinius teismų procesus šiais metais.

Karinės infrastruktūros projektai

Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ ir dviem Lietuvos valstybės valdomoms įmonėms – energetikos grupės „Epso-G“ įmonei „Epso-G Invest“ ir Giraitės ginkluotės gamyklai – pernai gruodį pasirašius sutartį dėl bendros įmonės steigimo, šiemet pradedamas įgyvendinti 260-300 mln. eurų preliminarios vertės 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Baisogaloje projektas. 

Gamykla turėtų būti pastatyta per dvejus metus – iki 2026 metų pabaigos. Konkreti statybų pradžia dar nežinoma. Šiemet numatoma pasirinkti rangovus ir įrangos tiekėjus.

Pagal sutartį „Rheinmetall“ priklausys 51 proc., „Epso-G Invest“ – 48 proc., o Giraitės ginkluotės gamyklai – 1 proc. įmonės „Rheinmetall Defence Lithuania“ akcijų

Rūdninkų poligone šiemet pradedamas statyti karinis miestelis, skirtas Vokietijos brigadai – iškirstas miškas, papildomai išminuojama teritorija, iki kovo poligone bus atliekami reljefo lyginimo darbai, pašalinamas netinkamas gruntas, vėliau bus pradėtas lauko inžinerinių tinklų įrengimas. 25 mln. eurų vertės pirmojo etapo darbus atlieka bendrovė „Eikos statyba“. 

Antrasis etapas, kuris bus vystomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, apims gyvenamųjų, administracinių, sporto, techninių pastatų statybą ir priežiūrą, beveik 300 tūkst. kv. metrų karinių aikštelių įrengimą, taip pat sraigtasparnių aikštelę, inžinerinius tinklus.

Visą infrastruktūrą Rūdninkuose pastatyti ketinama iki 2027 metų pabaigos, čia tarnaus 80 proc. Vokietijos brigados karių, kita dalis – Rukloje.

Pernai rugsėjį Vyriausybės atstovams pasirašius memorandumą su JAV gynybos technologijų milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos įrengimo Giraitės gamyklos teritorijoje Kauno rajone, šiemet numatoma tęsti derybas. Pirmąjį pusmetį tikimasi pasiekti susitarimą dėl bendros įmonės steigimo. „Northrop Grumman“ ir Giraitės gamykla pernai taip pat pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo sutarė aptarti visas investicijų projekto įgyvendinimo detales. 

Investicijos į liniją galėtų siekti keliasdešimt milijonų eurų, tačiau konkretūs skaičiai ir akcijų pasidalijimas priklausys nuo derybų rezultatų. 

Geležinkelių ir automagistralių projektai 

„Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) įmonės „LTG Link“ užsakymu Šveicarijos traukinių gamybos koncerno „Stadler Rail“ antrinė įmonė Lenkijoje „Stadler Polska“ gamina 15 naujų elektrinių ir baterijomis varomų traukinių. Pagal 2023 metų birželį pasirašytą sutartį Lenkijos bendrovė už 226,5 mln. eurų traukinius pagamins 2025-2027 metais ir juos prižiūrės iki 2037 metų. 

Planuojama, kad pagal šveicarišką technologiją pagamintų elektrinių traukinių bandymai Lietuvoje startuos jau šiais  metais, o keliauti pirmaisiais traukiniais bus galima 2026 metų viduryje. 

Kita „Stadler Rail“ antrinė įmonė – Ispanijos „Stadler Valencia“, pernai laimėjusi konkursą, pradeda įgyvendinti 115,7 mln. eurų vertės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ užsakymą pagaminti 17 elektrinių lokomotyvų bei tiekti jiems atsargines dalis.

Įmonės „LTG Infra“ užsakymu Ispanijos bendrovių „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumui įgyvendinant daugiau nei 457 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikavimą įrengiant 363 km kontaktinį tinklą, šiemet tęsiami darbai ruože Kaišiadorys–Klaipėda, kur jau atlikta apie 70 proc. darbų. 
 
Šiais metais planuojama įjungti įtampą baigtame statyti 42 km ilgio Vilniaus mazgo tinkle bei pradėti jo testavimą, o atkarpoje Kaišiadorys–Klaipėda – baigti viso 321 km ilgio tinklo statybą pagrindiniuose keliuose. Šiuo metu jau atlikta beveik 80 proc. viso projekto darbų. 

Tiesiant „Rail Baltica” geležinkelį nuo Kauno iki Latvijos sienos šiemet statybos vyks 114 km atkarpoje. Šiuo metu sankasos ir inžinerinių statinių įrengimo darbai vyksta 46 km ruože Šveicarija–Ramygala. Iki metų pabaigos numatoma pasirašyti visų šio ruožo atkarpų nuo Kauno iki Panevėžio sankasos įrengimo sutartis bei paskelbti dalį bėgių įrengimo konkursų ir įrengti viršutinę kelio konstrukciją bent 8,8 km atkarpoje Šveicarija–Žeimiai. 

LTG šiemet numato pasirašyti ir Kauno bei Panevėžio depų, Kauno keleivių stoties infrastruktūros, Vilniaus geležinkelio mazgo bei regioninių stočių ir jų jungčių tarp Kauno ir Vilniaus projektavimo sutartis.  
 
Jau baigtas teritorijų planavimas ruožuose nuo Jiesios (Kaunas) iki Lenkijos sienos ir Kauno mazge, šiemet bus toliau rengiami žemės išpirkimo projektai, planuojama pasirašyti projektavimo sutartis. 

Rekonstruojant tarptautinę magistralę „Via Baltica“ ruošiamasi beveik 160 kilometrų ilgio ruožo nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijai – šiemet tikimasi pasirinkti inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengėjus – trijų ruožų planai  būtų parengti iki 2026 metų pabaigos: 80 km ilgio kelio Panevėžys–Sitkūnai, 22 km ilgio Panevėžio aplinkkelio bei 57 km ilgio kelio nuo Panevėžio iki sienos su Latvija.

Šiemet bus baigtas rekonstruoti ir paskutinis daugiau nei 12 km ilgio ruožas 40 km ilgio „Via Baltica“ atkarpoje nuo Marijampolės iki Lenkijos. 

Iki 2025 metų pabaigos planuojama baigti kariniam mobilumui ir tranzitiniam eismui svarbaus Jonavos aplinkkelio šalia Gaižiūnų poligono statybą, darbus atlieka Prancūzijos kapitalo kelių tiesimo bendrovė „Eurovia Lietuva“. Pernai gruodį baigti pirmojo etapo darbai, nuo gruodžio keliu jau vyksta eismas, o šiuo metu projektuojamas antrasis etapas.

Pavasarį numatoma pradėti paskutinių 42,8 km magistralinio kelio Vilnius-Utena atkarpų rekonstrukciją. 18 km atkarpas nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Pociūnų gyvenvietės už 43 mln. eurų atnaujins bendrovės HISK ir „Fegda“, šiuo metu ieškoma likusių 25 km ilgio atkarpų rangovų.

Visą kelią Vilnius–Utena norima rekonstruoti iki 2025 metų pabaigos, tačiau „Via Lietuvos“ teigimu, tai priklausys nuo finansavimo.  

Energetikos projektai 

Baltijos šalys vasarį prisijungs prie Europos tinklų ir veiks sinchroniniu režimu. Bendras trijų Baltijos šalių energetikos sistemų bandymas veikti „salos“ režimu planuojamas vasario 8-ąją, o vasario 9-ąją jos jau veiks sinchroniškai su Europos tinklais. 

Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ ir PSE padeda įgyvendinti 923 mln. eurų vertės bendros elektros jungties „Harmony Link“ statybos projektą, Lietuvoje jo vertė siekia apie 220 mln. eurų. „Litgrid“ šiemet tikisi pasirinkti 220 kV linijos iki sienos su Lenkija bei transformatorių pastotės projektuotojus, taip pat teritorijų planavimo bei poveikio aplinkai vertintojus. Projektas Lietuvoje turėtų būti įgyvendintas iki 2030 metų – tuomet, tikimasi, jungtimi bus pradėta perduoti elektra. 

Įgyvendinant sinchronizavimo projektą, iki vasario mėnesio prie tinklo bus prijungtas Alytaus, o balandį – Neries sinchroniniai kompensatoriai. Pernai prijungtas Telšių kompensatorius.  

Šiemet, be to, bus baigta Neries 330 kV transformatorių pastotės rekonstrukcija ir 330 kV linijos Vilnius–Neris statyba, iki balandžio bus įjungta 330 kV linija Kruonio HAE–Bitėnai, antrąjį ketvirtį – Darbėnai–Bitėnai.

„Litgrid“ šiemet taip pat planuoja pasirašyti rangos sutartį ir pradėti „Teltonikos“ technologijų parko (Kuprioniškių pastotės) prijungimo prie tinklo darbus.

Be to, įmonė tikisi gauti statybos leidimą rekonstruoti 330 kV liniją su Latvija Aizkrauklė–Panevėžys, o metų pabaigoje ketina skelbti rangovo konkursą. Šiemet numatoma pasirašyti projektavimo ir rangos sutartis dėl 330 kV linijų Šiauliai–Tytuvėnai ir Tytuvėnai–Kaunas, inicijuoti naujos tarpsisteminės linijos su Latvija projektą. 

Energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ ir pasaulinė jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“ įgyvendina pirmąjį 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parką Baltijos jūroje „Curonian Nord“. „Ignitis renewables“ šiemet žada baigti poveikio aplinkai vertinimą (PAV) ir iki metų pabaigos tikisi gauti galutinį Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) sprendimą dėl jo. 

Pernai įmonės atliko įvairius projektavimo darbus, jūros dugno tyrimus, pradėjo diskusijas su potencialiais įrangos ir paslaugų tiekėjais, dirbo su vietos bendruomenėmis. 

„Ignitis grupė“ žada dalyvauti ir antrajame pernai lapkritį paskelbtame 700 MW galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkurse. Vis dėlto dar neaišku, kokia bus jo baigtis – energetikos ministras neatmeta galimybės koreguoti jo sąlygas, o Seime skamba raginimai apskritai jį nutraukti.

„Ignitis grupė“ tęsia Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) penktojo agregato statybą. 110 megavatų (MW) galios apie 150 mln. eurų vertės agregatą stato Austrijos ir Vokietijos įmonių „Voith Hydro“ konsorciumas. Projektą užbaigti numatoma 2026 metų pabaigoje.    

Planuojama, kad „Ignitis renewables“ statomas 300 MW galios didžiausias Baltijos šalyse Kelmės vėjo parkas šiemet pradės komercinę veiklą. Jo pagaminamos elektros pakaks aprūpinti 250 tūkst. namų ūkių, arba Kauno apskrities dydžio teritoriją.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šių metų pabaigoje ketina baigti pirmąjį 2022 metais pradėto daugiau nei 105 mln. eurų (su PVM) vertės išmaniųjų skaitiklių projekto etapą, kai skaitikliai keičiami daugiau nei 1 tūkst. kWh elektros, o nuo 2026 metų – mažiau elektros suvartojantiems klientams. Iki šiol ESO jau įdiegė 1 mln. 23 tūkst. išmaniųjų skaitiklių iš maždaug 1,2 mln. Projektą įgyvendina Prancūzijos bendrovė „Sagemcom Energy and Telecom“.

Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ rugsėjį numato baigti 2022 metų rugpjūtį pradėtą apie 970 mln. eurų eurų vertės modernizavimo – žaliavos likučio konversijos įrenginio statybos – projektą. Projekto pagrindinė rangovė yra JK bendrovė „Petrofac“. 

„Orlen“ taip pat ketina dalyvauti antrajame Lietuvos 700 MW galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkurse.

Nacionalinis stadionas, „Tautos namai“, oro uostai, „Vilnius Connect“

Užpernai gruodį laikinai sustabdžius apie 160 mln. eurų vertės daugiafunkcio komplekso su Nacionaliniu stadionu Vilniuje statybą, o Vilniaus miesto tarybai pernai rugpjūtį pritarus stadiono koncesijos sutarties pakeitimams, šiemet laukiama Europos Komisijos (EK) išvados dėl koncesijos sutarties pakeitimų. Jei ji bus teigiama, projektą perims nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“, kuri iš investicijų bendrovės „BaltCap“ išpirktų stadiono koncesininkės – įmonės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ pagrindinės akcininkės „Venetus Capital“ akcijas. 

Vilniaus vystymo kompanijos konkurso būdu pernai pasirinkta bendrovė „Gilesta“ pernai pradėjo ir šiemet tęs preliminarios 121 mln. eurų vertės Nacionalinės koncertų salės, arba „Tautos namų“ Vilniuje, ant Tauro kalno, statybą. Su įmone pasirašyta 101,5 mln. eurų (su PVM) vertės sutartis, statybas planuojama baigti 2028-ųjų pabaigoje. Koncertų ir kitų menų centras statomas pagal konkursą laimėjusios projektuotojų grupės – ispanų bendrovės „Arquivio architects“ ir lietuvių „Cloud architektai“ – projektą.

Įgyvendinant Vilniaus stoties rajono konversijos projektą „Vilnius Connect“ LTG grupė, Vilniaus miesto savivaldybė ir Didžiosios Britanijos architektų kompanija „Zaha Hadid Architects“ tęsia derybas su neįvardijama įmone dėl projektavimo sutarties sąlygų – tikimasi, kad šiemet pastaroji pasirašys sutartį dėl pirmojo projektavimo etapo.

Be to, Vilniuje ruošiamasi Lengvosios atletikos maniežo Žirmūnuose, šalia Tuskulėnų rimties parko memorialo, statyboms. Projekto valdytoja yra Vilniaus vystymo kompanija, jo autoriai – Vilniaus architektų studija „IMPLMNT architects“. Šiuo metu ieškoma rangovo, jį pasirinkus dar šiemet tikimasi pradėti statybas, o jas baigti 2026 metais.

Bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) vasario pradžioje atidarys naująjį Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalą. Jo pajėgumas bus dukart didesnis – apie 2,4 tūkst. keleivių per valandą. Terminalą už maždaug 50 mln. eurų pastatė „Eikos statyba“, o įrangai ir technologijoms skirta dar apie 20 mln. eurų. 

Be to, LTOU iki šių metų vasaros ketina rasti rangovą ir iki 2026 metų pabaigos pertvarkyti senąjį Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą, kurį sudaro du statiniai su keleivių registracijos sale, bagažo patikros ir aviacijos saugumo zonomis, atvykimo ir išvykimo vartais bei komercinėmis patalpomis.

Iki 2028 metų pabaigos ketinant pastatyti naują Vilniaus oro uosto atvykimo terminalą, šiemet tikimasi išrinkti jo  architektūrinės idėjos konkurso laimėtoją. 

Kauno oro uoste pirmąjį ketvirtį bus baigta 18,2 mln. eurų (su PVM) vertės šiaurinio perono plėtra, čia atsiras apie 20 papildomų lėktuvų vietų, oro uostas galės priimti ypač didelius karinius orlaivius. Darbus atlieka bendrovė HISK. Be to, šių metų rudens pradžioje planuojama atidaryti ir išplėstą oro uosto keleivių terminalą – jį už 17,7 mln. eurų (be PVM) stato statybų bendrovė „Infes“. Išplėtus terminalą oro uostas galės aptarnauti dukart daugiau – 2 mln. keleivių per metus. 

Privačių investuotojų projektai 

Lietuvos aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“ pernai lapkritį dėl biurokratinių kliūčių sustabdė naujus projektus Vilniuje vystomame technologijų parke „Teltonika High-Tech Hill“. Tarp sustabdytų projektų yra ir puslaidininkių lustų gamyklos –laukiama, kad šių metų vasarą bus pakeista joms skirtų valstybinių sklypų paskirtis iš visuomeninės į pramoninę. Tuomet numatoma pradėti jų projektavimą.

„Teltonika High Tech Hill“ parke antroje šių metų pusėje turėtų pradėti veikti šiuo metu statomos 143 mln. eurų vertės spausdintinio montažo plokščių gamykla, taip pat 75 mln. eurų vertės elektronikos surinkimo gamykla bei 53 mln. eurų vertės plastiko ir mechanikos komponentų gamykla. Tačiau visos jos negalės veikti visa apimtimi, jei nebus užtikrinta būtina elektros galia.

Bendrovė „Litgrid“ parengė grafiką, pagal kurį „Teltonika High-Tech Hill“ reikalinga elektra bus atvesta iki 2027 metų vasaros pabaigos. Tačiau nesant tikrumo dėl šio termino naujų projektų planai kol kas yra neapibrėžti, o investicijos į juos lieka sustabdytos, išskyrus galimą projektavimą.

Bendros investicijos į Liepkalnyje vystomą technologijų parką siekia apie 3,5 mlrd. eurų. 

MG grupės valdoma nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Darnu Group“ toliau ruošiasi apie 1 mlrd. eurų vertės gyvenamojo ir verslo kvartalo „Launagiai“ projektui Vilniaus pietinėje dalyje. Bendrovė šiuo metu rengia sutartis su pirmųjų architektūrinių konkursų nugalėtojais, atlieka kitus paruošiamuosius darbus. Statybas 71 ha teritorijoje planuojama pradėti kitąmet, o užbaigti – iki 2036 metų. Kvartale galės gyventi apie 13–15 tūkst. žmonių, o dar apie 7 tūkst. – dirbti.

„Darnu Group“ taip pat tęsia pernai lapkritį pradėto vieną didžiausių mažmeninės prekybos tinklų valdančios bendrovės „Rimi“ logistikos centro, skirto Baltijos šalims, statybas. 60 mln. eurų vertės projektą šalia Elektrėnų ketinama užbaigti iki 2026 metų vidurio, 42 tūkst. kv. metrų ploto logistikos centre bus sukurta apie 800 naujų darbo vietų.

SBA Grupė tęsia užpernai pradėto apie 100 mln. eurų vertės beveik 70 tūkst. kv. metrų logistikos ir prekybos (stock-office) miestelio „Urban HUB“ Kaune, šalia magistralės Vilnius-Klaipėda, statybą. Pernai užbaigusi pirmąjį etapą ir vasarą atidariusi 22 tūkst. kv. metrų patalpų, šiemet grupė tęsia antrojo etapo darbus – statoma dar 28 tūkst. kv. metrų patalpų. Trečią – paskutinį etapą ketinama užbaigti iki 2027 metų. Čia galės dirbti per 800 žmonių. Darbus atlieka statybų bendrovė „YIT Lietuva“.

Vokietijos įmonė „Homanit“, pernai rugsėjį baigusi daugiau nei 215 mln. eurų vertės medžio plaušų plokščių fabriko Pagiriuose, šalia Vilniaus, statybą ir gruodžio viduryje gavusi statybų užbaigimo aktą, veiklą tikisi pradėti vasarį – šiuo metu atliekamos būtinos aplinkosaugos procedūros. Gamyklai pradėjus veiklą bendrovė patikslins datą, kada ketina statyti administracinį pastatą. Gamykloje bus sukurta virš 150 darbo vietų.

Prekybos ir pramogų centrus Lietuvoje ir Latvijoje valdanti bendrovė „Akropolis Group“ ruošiasi pradėti įgyvendinti daugiafunkcio komplekso „Akropolis Vingis“ projektą buvusioje „Velgos“ gamyklos teritorijoje šalia Vingio parko Vilniuje. Pernai įmonė gavo leidimus jo statybai bei kai kurių gatvių rekonstrukcijai ir statybai, tačiau vis dar laukiama paskutinio leidimo pagerinti Geležinio Vilko gatvės infrastruktūrą. Šiuo metu jau vyksta dalis infrastruktūros įrengimo darbų. 

14 hektarų ploto teritorijoje iškilsiančiame komplekse veiks biurai, kultūros, maitinimo, rekreacijos, prekybos ir gyvenamosios erdvės. „Akropolis Vingis“ bus suskaidytas mažesniais pastatais ir suformuos tarsi atskirą miesto rajoną. Anksčiau skelbta, kad į projektą ketinama investuoti 250 mln. eurų, tačiau tiksli kaina paaiškės gavus paskutinį leidimą bei patikslinus investicijų planą. 

Ramūno Karbauskio valdoma žemės ūkio ir didmeninės prekybos grupė „Agrokoncernas“ Kuršėnuose, buvusio Pavenčių cukraus fabriko teritorijoje, ruošiasi statyti daugiau nei 300 mln. vertės giluminio grūdų perdirbimo gamyklą. Techninį jos projektą Panevėžio statybos trestas turėtų parengti iki šių metų liepos. Gamyklos veiklos pradžia numatyta 2028 metais, tačiau galutinis projekto įgyvendinimas priklausys nuo įvairių veiksnių.

Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, tęsiamos pernai gegužę pradėtos virš 80 mln. eurų vertės „Agrokoncerno“ karvių fermų komplekso statybos, jas stato bendrovė „YIT Lietuva“. Veiklą fermų komplekse planuojama pradėti 2026 metų pirmąjį ketvirtį, o viso komplekso statybas užbaigti iki 2026 metų vidurio. Čia planuojama auginti apie 10 tūkst. galvijų, iš jų 4 tūkst. – melžiamų karvių.  

Biotechnologijų ir farmacijos grupė „Northway“, 2023 metais Vilniuje pradėjusi didžiausio Europoje biotechnologijų miesto „Bio City“ statybas ir pernai baigusi pirmąjį iš šešių objektų – 50 mln. eurų vertės Genų terapijos centrą „Celltechna“, šiemet tęsia kitų objektų statybas – didelės skalės mikrobinių procesų gamybos centras, audinių ir organų inžinerijos bei 3D spausdinimo centras ir kiti objektai turėtų iškilti iki 2030 metų. Per 10 metų į visą projektą planuojama investuoti apie 7 mlrd. eurų, sukurti daugiau kaip 2 tūkst. naujų darbo vietų. 

NT plėtros bendrovė „Hanner“ buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje Vilniuje trečiąjį šių metų ketvirtį ketina pabaigti užpernai pradėto 60 mln. eurų vertės verslo centro „Business Stadium Central“ statybas – šiuo metu vyksta fasado montavimo, inžinerinių sistemų diegimo, vidaus apdailos ir gerbūvio darbai. Jo projektą sukūrė bendrovė „Zaha Hadid Architects“. 

Bendrovė šiemet toje pat vietoje taip pat ketina pradėti statyti kitą biurų pastatą – 8 tūkst. kv. metrų ploto „Business Stadium South“, kurį būtų galima transformuoti į mokyklą. Šiuo metu „Hanner“ laukia statybos leidimo, kurį gavus bus pradėti darbai.

NT plėtros grupė „Releven“ pirmąjį pusmetį tikisi paskelbti kvartalo „Horizontai“ Vilniuje, Lvivo gatvėje, rangovo konkursą. Apie 220 mln. eurų vertės biurų, apartamentų, prekybos ir laisvalaikio kvartalo statybas bendrovė planavo pradėti pernai, tačiau vėliau nusprendė jį vystyti dalimis, pradedant nuo gyvenamųjų namų. Tikslios investicijos bus paskelbtos pasirašius rangos sutartį.

Vilniuje, dešiniajame Neries krante, šių metų trečiąjį ketvirtį turėtų būti atidarytas 112 mln. eurų vertės biurų kompleksas „Hero“, pastatytas vietoj prekybos pastato „Ibrahim“, jį vysto NT plėtros bendrovė „Realco“. Šiuo metu dvejuose 31,6 tūkst. kv. metrų ploto pastatuose vyksta vidaus apdailos ir inžinerinių sistemų įrengimo darbai.

Bendrovė „Tech Zity“, buvusio „Lelijos“ fabriko patalpose Naujamiestyje pernai pradėjusi statyti maždaug 100 mln. eurų vertės vieną didžiausių Europoje technologijų miestelių „Tech Zity Vilnius“ su 1 tūkst. vietų konferencijų centru, iki šių metų trečiojo ketvirčio žada pastatyti trečdalį iš 55 tūkst. kv. metrų ploto projekto patalpų už 57 mln. eurų, o 2026 ir 2027 metais dar dviem etapais – 39 tūkst. kv. metrų. Čia bus įrengti biurai ir komercinės patalpos.  

Biuro baldų gamintoja „Narbutas International“ ruošiasi pradėti korpusinių biuro baldų fabriko statybas Ukmergėje, kur bus sukurta apie 300 naujų darbo vietų. Anksčiau skelbta, kad į naują 95 tūkst. kv. metrų ploto gamyklą ir jos įrangą per 2–3 metus planuojama investuoti apie 170 mln. eurų. Tikimasi, kad bendrovės gamybiniai pajėgumai išaugs maždaug 3–4 kartus. 

SBA grupės įmonė „SBA Urban“ iki šių metų gegužės tikisi užbaigti pirmąjį Vėjo miestelio Svencelėje, prie Kuršių marių, etapą – 6 hektarų plote pastatyti pirmuosius 25 dviaukščius namus, sporto aikštynus, infrastruktūrą. Visą daugiau nei 70 mln. eurų vertės projektą bendrovė planuoja išvystyti penkiais etapais iki 2031 metų – čia bus pastatyta 250 namų, viešbutis, uostas laivams, bendradarbystės erdvė, kavinės ir 3 hektarų parkas.

Tarptautiniai arbitražiniai ginčai

Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“ pernai gruodžio pradžioje pateikus ieškinį Lietuvai reikalaujant atlyginti milijardinius nuostolius, patirtus dėl 2022 metų vasarį sustabdyto trąšų tranzito per Lietuvą, trijų arbitrų tribunolas Ženevoje, Šveicarijoje, šiemet toliau nagrinės bylą.

Šiemet toliau laukiama sprendimo Prancūzijos koncerno „Veolia“ 2016 metais inicijuotoje byloje prieš Lietuvos valstybę – „Veolia“ reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį. 

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) pernai lapkritį nutarus, kad Energetikos ministerijos ieškinys „Veoliai“ ir jos valdomoms įmonėms „Vilniaus energija“, „Litesko“ ir „Icor“ bei su jomis susijusiems asmenims dėl 240,7 mln. eurų žalos atlyginimo turi būti nagrinėjamas nelaukiant galutinio sprendimo Vašingtono arbitraže, Vilniaus apygardos teismas, užpernai sustabdęs bylą, jos nagrinėjimą atnaujins vasario viduryje.  

Stokholmo arbitražas nagrinėja Rusijos energetikos koncerno „Inter RAO“ kontroliuojamos buvusios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ 2023 metais pateiktą ieškinį prieš Baltijos šalių elektros perdavimo bendroves „Litgrid“, AST bei „Elering“ siekiant prisiteisti beveik 13 mln. eurų skolą už sistemos balansavimo paslaugas, teiktas iki 2022 metų birželio.

Pranešimus apie ketinimus teikti ieškinius prieš Lietuvą arbitražuose yra pateikę Rusijos energetikos koncernas „Inter RAO“ (2022 metų vasarį), Estijos geležinkelio paslaugų grupė „Skinest“ (2019 metų gruodis), Vokietijos „Danpower“ (2016 metų spalis), Andriaus Janukonio, Gintauto Jaugielavičiaus ir Lino Samuolio valdoma Estijos bendrovė „Global Energy“ (2017 metų vasaris), oro gynybos sistemų kūrimo ir gamybos bendrovės „LiTak-Tak“ netiesioginiai savininkai, Ukrainos piliečiai Valerijus Boguslavskis ir Sergijus Perevarovas (2021 metų birželis), rodo tarptautinės teisės ir arbitražų duomenų bazė „Jus Mundi“.  

Tačiau visos jos yra pateikusios tik pranešimus apie ketinimą inicijuoti ieškinius, o informacijos nei apie pateiktus ieškinius, nei apie arbitražo vietą, nei apie bylos baigtį nėra.