Europos Taryba 2024 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą pasiūlyti pakeisti vilko apsaugos statusą iš „griežtai saugomų“ į „saugomo“ faunos rūšį.

Siūlomas pakeitimas suteiks daugiau lankstumo sprendžiant socialinius ir ekonominius iššūkius, kylančius dėl nuolatinio vilkų arealo plėtimosi Europoje, tuo pačiu išlaikant palankią vilkų populiacijos apsaugos būklę visoje ES.

Šiuo metu vilkas yra griežtai saugomų rūšių sąraše (Berno konvencijos II priedas) ir konvencijos šalys privalo imtis priemonių juos išsaugoti. Vilkų populiacija pastaraisiais dešimtmečiais padidėjo beveik dvigubai (nuo 11 193 (2012 m.) iki 20 300 (2023 m.)), tai sukėlė socialinių ir ekonominių iššūkių, ypač dėl žalos naminiams gyvuliams. Atsižvelgiant į  naujausius duomenimis, vilkai kasmet sumedžioja mažiausiai 65 500 ES naminių gyvūnų.

Siūlomu pakeitimu vilkas būtų perkeltas į saugomų rūšių sąrašą (Berno konvencijos III priedas), o šios rūšies apsauga turėtų būti užtikrinta efektyviais valdymo ir apsaugos metodais, atitinkančiais mokslinius ir ekologinius reikalavimus.

Europos Komisija teiks pasiūlymą Berno konvencijos sekretoriatui. Bet koks konvencijos pakeitimas turėtų būti priimtas dviejų trečdalių šalių, pasirašiusių konvenciją, balsavimu. Priedų pakeitimai įsigalios po trijų mėnesių nuo jų priėmimo.

Pakeitus Berno konvencijos priedus, ES galės atnaujinti atitinkamus Buveinių direktyvos priedus, kad pritaikytų vilkų apsaugos lygį savo teisinėje sistemoje.

Berno konvencija, priimta 1979 m. ir įsigaliojusi 1982 m., yra tarptautinė sutartis, skirta laukinių augalų ir gyvūnų rūšių bei jų natūralių buveinių apsaugai. Ji nustato teisines pareigas 500 laukinių augalų ir daugiau nei 1000 laukinių gyvūnų rūšių apsaugai. Konvencijos sprendimus priima Nuolatinis komitetas, kuris kasmet renkasi Strasbūre. ES ir jos valstybės narės yra šios konvencijos šalys.