Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus skeptiškai vertina viešojoje erdvėje pasirodžiusius ekonomistų teiginius, kad artimiausią žiemą arba pavasarį galime sulaukti ekonominės krizės. Pasak jo, labiau tikėtina yra sulaukti neigiamų rodiklių atskirais ketvirčiais, kurie būtų labiau techniniai, negu lemiantys realią krizę ar recesiją.

„Šiais metais Lietuvos ekonomika kad ir kaip būtų, bet turėtų augti. Mes turėjome stiprų pirmo ketvirčio augimą“, – pirmadienį po Finansinio stabilumo apžvalgos pristatymo teigė G. Šimkus.

Jis tvirtina, kad ekonomistai, kalbėdami apie krizę, gali turėti omenyje pernešimo veiksnį, kai būna matomas ketvirtinis neigiamas pokytis.

„Du kartus iš eilės ketvirtinis neigiamas BVP augimo pokytis vadinamas technine recesija. Bet ji tik ir yra techninė, statistinių veiksnių nulemtas apibūdinimas žodžiu recesija“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Dabar neverta kalbėti apie Lietuvos banko prognozes, išleistas kovo mėnesį, buvome pirmoji institucija tai padariusi, kitą savaitę pristatysime naujas ekonomines prognozes”, – pridėjo jis.

ELTA primena, kad pirmadienį Lietuvos bankas pristatė Finansinio stabilumo apžvalgą bei įvardijo tris pagrindines rizikas šalies finansų sistemai.

Lietuvos finansų sistema sėkmingai atlaikė pandemiją ir iš esmės yra atspari Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių ir užsitęsusios didelės infliacijos bei galimo palūkanų normų padidėjimo rizikoms, skelbia Lietuvos bankas (LB).

Jo valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, vis dėlto neramu dėl kaistančios būsto rinkos – toliau auga nekilnojamojo turto (NT) kainos, tad daugėja būsto pervertinimo ir netvaraus augimo požymių.

Anot G. Šimkaus, Lietuvos finansų sistemai šiuo metu kyla trys sisteminės rizikos: karas Ukrainoje ir jo ekonominiai padariniai, būsto kainų augimas bei rinkos perkaitimas, taip pat užsitęsusi infliacija ir galimas palūkanų padidėjimas.