Kyla ūkininkų nepasitenkinimas dėl padidėjusio komunalinių atliekų apmokestinimo

Pastaruoju metu nemažai žemės ūkio subjektų gavo gerokai išaugusias sąskaitas už komunalinių atliekų tvarkymą. Pasirodo, savivaldybės nevienodai ir dažnu atveju netinkamai interpretuoja poįstatyminius teisės aktus ir neteisingai skaičiuoja vietines rinkliavas už šiukšlių surinkimą. Dėl to ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės patiria nemažų nuostolių.

Išaugusios sąskaitos

Šalies žemdirbiai jau seniai viešai rodė nepasitenkinimą dėl komunalinių atliekų apmokestinimo tvarkos. Jų nuomone, ši tvarka buvo ydinga ir neretais atvejais ūkininkams nešdavo tik nuostolių. Problemą į viešumą iškėlė Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacija (LKAA).

LKAA direktorius ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas pasakojo, kad labiausiai kentėdavo jokios veiklos nevykdantys ūkiai, kurie vis tiek turėdavo mokėti didelius mokesčius už atliekų tvarkymą. Dėl įstatymo pakeitimo buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją.

Dar 2023 m. spalio 25 d. Vyriausybės nutarimu buvo pakeistos vietinės rinkliavos bei kitų įmokų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklės. Jose nurodoma, kad skaičiuojant apmokestinamą plotą neturėtų įeiti pastatai, kurie naudojami galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (pvz. kiaulidės, karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės) ir kiti fermų paskirties pastatai, žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai (pvz. svirnai, angarai, garažai) bei kiti panašios paskirties objektai. Nors, atrodo, įstatymas aiškiai apibrėžia, už ką turėtų būti taikomi atliekų tvarkymo mokesčiai, ne visos šalies savivaldybės linkusios paisyti šių reikalavimų.

„Atrodė, kad įstatymas viską aiškiai nurodo, tačiau praėjusiais metais iš šalies ūkininkų vėl ėmėme gauti nusiskundimų, kad jiems vėl tenka mokėti dideles sumas už šiukšlių išvežimą net iš tų objektų, kurie nevykdo jokios veiklos. Dėl to dar sykį kreipėmės į Aplinkos ministeriją. Mums buvo pažadėta, kad nuo šių metų pradžios tvarka bus pakeista. Taip ir įvyko, tik, panašu, kad ne žemdirbių naudai. Vasarį gautos sąskaitos nemažą dalį ūkininkų šokiravo – jos buvo gerokai išaugusios“, – pasakojo A. Baravykas.

Rado, kaip apeiti

Vienas iš padidėjusias sąskaitas gavusiųjų – Aivaras Urba. Vyras kadaise vadovavo nemažam kiaulių ūkiui, kuriame jau kurį laiką teismo sprendimu uždrausta bet kokia veikla. Pastatai stovi, tačiau juose niekas nevyksta. Akivaizdu, kad ten nekaupiamos ir jokios atliekos, todėl už jas, logiškai mąstant, nereikėtų mokėti. Visgi yra priešingai.

„Su Kauno rajono savivaldybe jau kurį laiką dėl to intensyviai diskutuojame. Net sunku būtų suskaičiuoti, kiek esame išsiuntę raštų, mėgindami apginti savo interesus. Pagal pirminę atliekų tvarkymo teisės akto redakciją, reikėjo pateikti dokumentus, kad pastatai apgriuvę, apleisti ar dėl kitų priežasčių netinkami naudoti. Tiesą pasakius, mūsų fermos, nors ir nenaudojamos, šių kriterijų nelabai atitinka. Visgi pernai teisės aktai pasikeitė. Dabar aiškiai nurodoma, kad, jei teismo sprendimu veikla apribota, jokie mokesčiai už atliekų tvarkymą negali būti skaičiuojami. Deja, į tai niekas neatsižvelgia. Ir toliau gauname dideles sąskaitas“, – stebėjosi A. Urba.

Negana to, pastaruoju metu sąskaitos dar labiau išaugo. Kauno rajono savivaldybė, kaip, beje, ir nemaža dalis kitų šalies savivaldybių, ėmė taikyti mokesčius ne už plotą, kaip anksčiau, o už objektų vienetus.

„Taip iš tikrųjų apeinamas reikalavimas neapmokestinti patalpų, kurios naudojamos gyvuliams laikyti. Apmaudu, tačiau biurokratai visada randa, kaip įstatymus pakreipti sau naudinga linkme“, – apgailestavo A. Urba.

Nepriimtina tvarka

Su nelauktai išaugusiomis sąskaitomis už atliekų tvarkymą susidūrė ir Kupiškio rajone gyvenantis Nerijus Jėcka. Šiame rajone situacija identiška kaip ir Kauno savivaldybėje – vietiniai komunalinių atliekų tvarkytojai ėmė imti mokestį ne už pastatų plotą, bet juos ėmė skaičiuoti vienetais.

„Praėjusiais metais kas ketvirtį už šiukšlių išvežimą mokėdavome maždaug po 400 eurų. Šiemet – jau po daugiau nei 1200! Suma išaugo net 3 kartus! Pernykštėse sąskaitose buvo įrašytas tik administracinis pastatas ir vienos gamybinės patalpos. Turėjome du konteinerius, kuriuos išveždavo du sykius per mėnesį. Vadinasi, už vieną konteinerį mokėdavome maždaug po 70 eurų. Kaina – didoka, tačiau dar gana adekvati. Šiemetinių sąskaitų dydžiai jau nesuvokiami protu. Įdomu tai, kad šiemet jau įtraukta ir daugybė nenaudojamų pastatų, kuriuose jokia veikla nevykdoma. Turime mokėti ir už juos. Bandėme aiškintis su vietine savivaldybe, tačiau veltui“, – apgailestavo N. Jėcka.

Nuo šiol už konkretų pastatų skaičių, įskaitant ir fermas, mokama ir Šilalės savivaldybėje. UAB „Kontvainiai“ direktorė Raimonda Skaburskienė stebėjosi, kad kaimyninėje Klaipėdos rajono savivaldybėje galioja visiškai skirtinga tvarka – mokama tik už administracinėse patalpose sunaudotas atliekas.

„Mes Vyriausybės nutarimą suprantame taip, kad anksčiau fermų plotas, o dabar jų skaičius neturėtų būti įtrauktas į komunalinių atliekų tvarkymo sąskaitas. Juk fermose tokių atliekų negeneruojama! Ten liekančios atliekos tvarkomos pagal kitas tvarkas. Manau, kad įstatymai turėtų visų būti suprantami vienodai. Taip, kaip yra dabar, nepriimtina“, – teigė R. Skaburskienė.

Išaugo daugiau nei 100 kartų!

Su neadekvačiai išaugusiomis sąskaitomis susidūrė ir pavardės nenorėjusi atskleisti kaunietė Rita. Moteris apstulbo šių metų pradžioje už atliekų tvarkymą gavusi net 666 eurų sąskaitą, priskaičiuotą vos 27 kvadratinių metrų jos valdomam ūkinės paskirties sandėliukui. Įdomu tai, kad pernai metinė sąskaita nesiekė net 6 eurų. Vadinasi, šių metų sąskaita padidėjo daugiau nei 100 kartų.

Moteris nedelsdama susisiekė su Kauno rajono savivaldybe ir ėmė aiškintis situaciją. Netrukus sąskaita jai buvo sumažinta iki 67 eurų. Visgi ir ši suma kaunietei atrodo pernelyg didelė.

„Paskaičiavau, kad Vilniuje už panašų objektą turėčiau sumokėti apie 15 eurų. Apmaudžiausia, kad šiame sandėliuke laikau tik nedidelį bulvių kiekį ir keletą darbo įrankių. Jokių atliekų čia tikrai negeneruoju“, – apmaudo neslėpė kaunietė.

Ji teigė, kad panašią sumą, kokią šiais metais turės sumokėti už šiukšlių iš sandėliuko išvežimą, ji moka už turimą gerokai didesnį gyvenamosios paskirties butą ir garažą Vilniaus mieste.

„Pasirodo, Kauno rajono savivaldybės Taryba susitarė su komunalininkais, kad nuo 2025 m. taikys mokestį ne pagal kvadratūrą, o už vienetą. Taigi, ar mano 27 kvadratinių metrų sandėliukas, ar verslininko 500 kvadratinių metrų patalpos – nuo šiol mes mokame už šiukšles tiek pat. Absurdiška situacija“, – stebėjosi kaunietė.

Neturėtų klaidinti

ŽŪR vicepirmininkas A. Baravykas susidariusią padėtį vadino absurdiška ir nepriimtina. Jis informavo, kad  apie tai jau kalbėjęs su naujuoju Aplinkos viceministru Tomu Vaitkevičiumi, kuris pažadėjo pakoreguoti Vyriausybės nutarimą, kad jame neliktų vietos interpretacijoms. Dabar kaip tik rengiamos rekomendacijos šalies savivaldybėms, kaip reikėtų traktuoti galiojantį nutarimą.

„Apmokestinti fermas, tas pats, kas apmokestinti bulvių laukus! Juk gyvuliai negeneruoja jokių atliekų. Juk kiaulės ar karvės nesivalo dantų, nenaudoja muilo ar kokių nors pakuočių. Fermose visos atliekos kruopščiai rūšiuojamos ir tvarkomos pagal kitus galiojančius teisės aktus. Nesuvokiu, kaip skirtingos savivaldybės gali skirtingai interpretuoti Vyriausybės nutarimus. Manau, kad teisės aktai neturėtų nieko klaidinti. Dėl šios situacijos kartu su ŽŪR teisininkais parengėme pasiūlymą, kaip reikėtų pataisyti Vyriausybės nutarimą ir išsiuntėme į Aplinkos ministeriją. Tikimės, kad į jį bus atsižvelgta“, – vylėsi A. Baravykas.

ŽŪR siūlymai

ŽŪR išsiųstame rašte pažymima, kad kai kurios savivaldybės nevienodai ir dažnu atveju netinkamai interpretuoja poįstatyminius teisės aktus ir neteisingai skaičiuoja vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą ūkio subjektams, o tai sąlygoja finansinius nuostolius žemės ūkio subjektams.

Atsižvelgiant į tai, ŽŪR rekomenduoja ŽŪR organizacijoms pasidalinti šia informacija su savo atstovaujamos organizacijos nariais ir paraginti juos kreiptis į savo savivaldybę, kad būtų peržiūrėta savivaldybės rinkliavos apskaičiavimo metodika bei užtikrintas teisingas taisyklių taikymas.

Vyriausybei išsiųstame rašte, siekiant išvengti skirtingo taisyklių taikymo praktikoje bei tokiu būdu apsaugoti žemės ūkio subjektų interesus nuo skirtingų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apskaičiavimo metodų ir principų, ŽŪR siūlo patikslinti kai kuriuos galiojančius punktus.

Visų pirma, siūloma įmokos pastoviąją dedamąją nustatyti, paskirstant pastoviąsias sąnaudas kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams (netaikoma pastatams, naudojamiems galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (kiaulidėms, karvidėms, arklidėms, veršidėms, paukštidėms ir kitiems kitos (fermų) paskirties pastatams), žemės ūkiui tvarkyti skirtiems pastatams (svirnams, angarams, garažams ir kitiems kitos (ūkio) paskirties pastatams), sandėliavimo paskirties pastatams, lengvųjų automobilių garažams, esantiems namų valdoje arba po daugiabučiais gyvenamaisiais namais, ir automobilių saugykloms, esančioms po daugiabučiais gyvenamaisiais namais) tik pagal vieną iš šių pastoviųjų sąnaudų paskirstymo kriterijų (pasirinktinai): bendrą plotą (taikoma gyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams, negyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams).

Tuo tarpu įmokos kintamąją dedamąją siūloma nustatyti, paskirstant kintamąsias sąnaudas kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams, kurių savininkai ar jų įgalioti asmenys naudojasi kolektyvinėmis atliekų surinkimo priemonėmis, tai yra neturi tik šiam konkrečiam nekilnojamojo turto objektui naudotis priskirtos konteinerių aikštelės, (netaikoma pastatams, naudojamiems galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (kiaulidėms, karvidėms, arklidėms, veršidėms, paukštidėms ir kitiems kitos (fermų) paskirties pastatams), žemės ūkiui tvarkyti skirtiems pastatams (svirnams, angarams, garažams ir kitiems kitos (ūkio) paskirties pastatams), sandėliavimo paskirties pastatams, lengvųjų automobilių garažams, esantiems namų valdoje arba po daugiabučiais gyvenamaisiais namais, ir automobilių saugykloms, esančioms po daugiabučiais gyvenamaisiais namais)  tik pagal vieną iš šių kintamųjų sąnaudų paskirstymo kriterijų (pasirinktinai): bendrą plotą (taikoma gyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams, negyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams).

Belieka tikėtis, kad į šiuos pasiūlymus jau greitu metu bus atsižvelgta, šiuo metu galiojantis nutarimas bus pakoreguotas ir kai kuriems žemės ūkio subjektams nebeteks daugiau mokėti neadekvačiai didelių sumų už komunalinių atliekų tvarkymą. Svarbiausia, kad nebeliktų vietos galiojančios tvarkos interpretacijoms.