Per pirmąjį pusmetį šalyje veikiantys komerciniai bankai uždirbo 515 mln. pelno, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.

Jo teigimu, komerciniai bankai pasižymėjo „itin aukštu pelningumu“, kuris buvo 2,5 karto didesnis nei pernai, nepaisant lėtėjusios šalies ekonomikos.

„Ir toliau prognozuojame, kad bankai šiemet uždirbs apie 1 mlrd. eurų ir sumokės 250 mln. eurų bankų solidarumo įnašo“, – ketvirtadienį žurnalistus informavo S. Krėpšta.

„Mums nebuvo netikėta, kad bankų sektorius buvo itin pelningas, pirmąjį pusmetį uždirbta 515 mln. eurų pelno. (...) Santykinis pelningumas, kapitalo grąža taip pat augo maždaug 2 kartus“, – teigė LB atstovas.

LB duomenimis, pirmojo pusmečio bankų sektoriaus pelnas yra 2,5 karto didesnis negu per 2022 m. tą patį laikotarpį (203 mln. eurų). Pelningai dirbo 15, nuostolingai – 3 rinkos dalyviai. Pastarieji bendrai patyrė 5 mln. eurų nuostolį.

LB taip pat anksčiau skelbė, kad per pirmąjį ketvirtį bankų pelnas siekė 258,4 mln. eurų arba apie 2,6 karto daugiau nei analogišku laikotarpiu pernai.

Nuo antrojo ketvirčio pelno bankai jau apskaičiavo ir pervedė pirmąją bankų solidarumo įnašo įmoką – 56 mln. eurų.

„Laukiame, kad tiek trečiąjį, tiek ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos bankai šalies gynybą sustiprins po 100 mln. eurų. Visoje sumoje šiemet bankai, tikėtina, prie šalies gynybos stiprinimo prisidės 250 mln. eurų. Kas yra beveik 14 proc. praėjusių metų pabaigoje patvirtinto gynybos biudžeto“, – sakė S. Krėpšta.

Centrinė šalies finansų institucija prognozuoja, kad bendras bankų pelnas 2023 m. gali pasiekti 1 mlrd. eurų.

Bankų sektoriaus palūkanų pajamos sausį–birželį sudarė 1,1 mlrd. eurų, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo beveik 700 mln. eurų (tris kartus). Palūkanų išlaidos išaugo 89 mln. eurų – iki beveik 134 mln. eurų (augimas fiksuotas trečią kartą iš eilės).

Neįprastai didelius pelnus šalies komerciniai bankai pradėjo fiksuoti 2022 m., visas šalies bankų sektorius uždirbo apie 468 mln. eurų (42,7 proc., daugiau nei 2021 m.).

LB ir Finansų ministerijos teigimu rekordiniai rezultatai pasiekti dėl „išskirtinių aplinkybių“ finansų rinkoje pastaraisiais metais, kuomet bankai turėjo perteklinį likvidumą, o Europos Centrinio Banko keliamas palūkanų normas perkėlė paskolų gavėjams.

Reaguojant, LB ir ministerijos iniciatyva Seimas priėmė bankų solidarumo įnašą, kuriuo dalis išaugusio bankų pelno apmokestinta, o surinktos lėšos nukreipiamos krašto gynybai.

Sektorius pasižymėjo aktyvumu, daugėjo indėlių, mažėjo bankų marža

Pasak S. Krėpštos, 2023 m. pirmąją pusę stebėtas, lėtesnis, tačiau dar „pakankamai aktyvus“ verslo ir gyventojų kreditavimas, taip pat „labai sparčiai“ augo indėlių ir paskolų palūkanos. Taip pat, teigia jis, geri bankų finansiniai rezultatai leido užtikrinti, kad bankai vykdytų priežiūros reikalavimus.

„Tiek likvidumo, tiek kapitalo, su pakankama atsarga“, – sakė S. Krėpšta.

LB duomenimis, 2023 m. pirmojo pusmečio pabaigoje bankuose buvo laikoma 46,7 mlrd. eurų indėlių. Didžiąją jų dalį sudarė gyventojų indėliai – 29,4 mlrd. eurų, iš jų 7,9 mlrd. eurų buvo einamieji nerezidentų indėliai „Revolut“ banke. Pašalinus šio banko įtaką, per ketvirtį gyventojų indėliai padidėjo 0,4 mlrd. eurų, arba 1,9 proc., o valdžios sektoriaus ir įmonių indėlių sumažėjo po 0,45 mlrd. eurų, arba atitinkamai 10,1 ir 4 proc., teigė LB.

S. Krėpšta pažymėjo, kad terminuotų indėlių Lietuvoje daugėja „pakankamai sparčiai“, tačiau dar nedidelė dalis gyventojų ir verslo pasinaudoja augančiomis palūkanomis.

LB duomenimis, šiuo metu už 12 mėn. trukmės terminuotąjį indėlį bankai siūlo nuo 3,5 iki 4,5 proc. metinių palūkanų, o vasario pabaigoje (kai Lietuvos bankas pradėjo viešai skelbti šiuos duomenis) siūlė nuo 1,2 iki 2,9 proc. Kylant palūkanų normoms, terminuotųjų indėlių sparčiai daugėjo: jų dalis per pusmetį paaugo 8 proc. punktais – nuo 13 iki 21 proc.

„Pernai terminuoti indėliai sudarė apie 10 proc. viso portfelio, šiuo metu – viršija 20 proc. Matome, kad tiek gyventojai, tiek verslas pasinaudoja augusiomis palūkanomis, tačiau, galima sakyti, kad nepakankamai. Tik 20 proc. verslo ir gyventojų laiko indėlius terminuotų indėlių pavidalu ir uždirba palūkanas. Šioje vietoje tikrai gyventojai gali išnaudoti tas galimybes, kurios yra“, – sakė S. Krėpšta.

Tuo metu paskolų portfelis birželio pabaigoje sudarė daugiau kaip 26 mlrd. eurų ir per ketvirtį padidėjo 519 mln. eurų (2 proc.). Didžiąją augimo dalį sudarė paskolos gyventojams, per ketvirtį padidėjusios 395 mln. eurų (2,8 proc.) – iki 14,4 mlrd. eurų.

Būsto paskolų suma per ketvirtį išaugo 203 mln. eurų (1,8 proc.), iki 11,4 mlrd. eurų.

Taip pat, LB stebi, jog mažėja bankų marža.

„Skolinimosi maržos mažėjo, jos šiuo metu siekia vidutiniškai 1,8 proc., jei kalbame apie būsto paskolas“, – pažymėjo S. Krėpšta.

„Prieš porą metų būsto paskolų vidutinė marža buvo 2,3 proc.“, – pridūrė jis.

Anot LB, šiek tiek ūgtelėjo didesnės rizikos paskolų kiekis, tačiau neveiksnių (blogų) paskolų apimtis pakito nedaug, paskolų kokybės rodikliai ir toliau buvo geri.

Centrinis bankas taip pat fiksavo, jog visi šalyje veikiantys bankai vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus: kapitalo pakankamumas yra aukštas, toliau dominuoja aukščiausio lygio kapitalo priemonės. Bankai turi dideles likvidumo atsargas – padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (angl. liquidity coverage ratio, LCR) beveik 4 kartus viršijo nustatytą minimumą ir yra gerokai didesnis nei kitose Europos šalyse.

Susidūrė su kibernetinėmis atakomis

Viena iš grėsmių, su kuriomis susidūrė bankai, LB teigimu, buvo kibernetiniai išpuoliai: fiksuotos ir pavienės, ir koordinuotos kibernetinės atakos – dažniausiai paskirstytojo paslaugos trikdymo atakos (DDoS). Dažniausiai jos turėjo trumpalaikį ir mūsų šalyje nereikšmingą poveikį bankų paslaugų pasiekiamumui. Lietuvos banko, Lietuvos bankų asociacijos ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro iniciatyva nuo metų vidurio kredito įstaigos dalijasi įvairia kibernetinio saugumo informacija. Tikimasi, kad ši priemonė padidins atsparumą kibernetinėms rizikoms.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 18 bankų sektoriaus dalyvių: banko licencijas turi 13 ir kaip užsienio bankų filialai veikia dar 5 bankai. Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku nagrinėja vieną paraišką gauti specializuoto banko licenciją.