Maždaug penkiems mėnesiams ribojamas miškų kirtimas

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad kasmet nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja miško kirtimų ir medienos ištraukimo apribojimai, susiję su paukščių perėjimo laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu siekiama užtikrinti kuo mažesnį žmogaus veiklos poveikį perintiems paukščiams ir jų buveinėms. Draudimas taikomas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose, todėl iki šio laikotarpio pradžios turi būti užbaigti planuoti kirtimo darbai, o iš kirtaviečių išvežta miško technika ir mediena. Tokios priemonės leidžia sumažinti trikdymą paukščiams, kurie pavasarį pradeda poravimosi ir jauniklių auginimo laikotarpį.

Miško kirtimai ir medienos ištraukimas paukščių perėjimo laikotarpiu draudžiami II miškų grupei priskirtuose ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose, III grupės apsauginiuose miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, taip pat IV grupės ūkiniuose miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose. Lietuvoje miškai užima apie 2,2 milijono hektarų, tai sudaro maždaug 33–34 procentus šalies teritorijos. Didelė jų dalis patenka į saugomas teritorijas, kuriose taikomi griežtesni gamtos apsaugos reikalavimai. Nacionaliniai parkai, tokie kaip Aukštaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijos ar Žemaitijos, pasižymi itin didele biologine įvairove, todėl juose miško naudojimas yra labiau ribojamas.

Vis dėlto kai kuriais atvejais miško kirtimai leidžiami ir paukščių perėjimo laikotarpiu. Draudimas netaikomas sanitariniams kirtimams, kai šalinami žali eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ar labai pažeistų medžių plotai, kol juose dar neapsigyveno pavojingi medžių liemenų kenkėjai, pavyzdžiui, žievėgraužiai tipografai. Taip pat leidžiama kirsti medžius, kuriuose kenkėjai jau yra apsigyvenę, bei medynus, kuriuose dėl abiotinių veiksnių, tokių kaip stiprūs vėjai, audros ar gaisrai, pažeista daugiau nei 10 procentų medžių. Tokie kirtimai turi būti atliekami laikantis Miško kirtimų taisyklių ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių. Jei saugomose teritorijose yra nustatyti kitokie sanitarinių kirtimų terminai ar reikalavimai, jie taip pat privalo būti vykdomi.

Sanitarinių miško kirtimų laikas gali būti neribojamas, kai įgyvendinamos aplinkos ministro nustatytos specialiosios miškų apsaugos priemonės arba šalinami stichinių nelaimių padariniai. Pavyzdžiui, po didelių audrų ar masinių kenkėjų plitimo gali būti organizuojami skubūs darbai siekiant išvengti dar didesnės žalos miškams. Tokios situacijos Lietuvoje pasitaiko gana dažnai – vien žievėgraužių pažeidimai kasmet gali paveikti tūkstančius hektarų eglynų.

Miško darbų metu labai svarbu saugoti paukščių lizdavietes. Lietuvoje gyvena daugiau nei 200 perinčių paukščių rūšių, iš kurių dalis yra saugomos ar įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Atliekant miško kirtimus būtina palikti medžius, kuriuose yra saugomų paukščių lizdų, taip pat medžius su uoksais ar drevėmis. Aplink tokius medžius formuojamos biologinei įvairovei svarbios medžių grupės. Tokios vietos yra svarbios ne tik paukščiams, bet ir šikšnosparniams, vabzdžiams bei kitiems miško gyvūnams.

Miško kirtimų apribojimai aplink saugomų paukščių lizdavietes yra detaliai reglamentuoti Miško kirtimų taisyklėse. Ypač griežti apribojimai taikomi kurtinių tuokvietėse, kurios yra labai jautrios žmogaus trikdymui. Lietuvoje yra kelios dešimtys tokių vietų, kuriose kirtimai gali būti ribojami net kelių šimtų metrų spinduliu. Ribojimai taikomi ir aplink kitų saugomų rūšių, pavyzdžiui, juodųjų gandrų, erelių ar lututės pelėdos, lizdavietes.

Asmenims, pažeidusiems miško kirtimų reikalavimus, taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 271 straipsnio 7 dalį. Už medžių ar krūmų kirtimą miško žemėje arba medienos ištraukimą draudžiamu laikotarpiu fiziniams asmenims gali būti skiriama bauda nuo 300 iki 600 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 1000 eurų. Jei toks pažeidimas padaromas pakartotinai, baudos padidėja: fiziniams asmenims nuo 500 iki 1000 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1500 eurų. Be to, gali būti konfiskuojami pažeidimo įrankiai, technika, iškirsta mediena arba iš šios veiklos gautos pajamos.

Aplinkosaugininkai taip pat primena, kad paukščių perėjimo laikotarpiu draudžiama ne tik vykdyti miško kirtimus saugomose teritorijose, bet ir intensyviai genėti ar kirsti saugotinus medžius ir krūmus viešuosiuose želdynuose. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai medžiai kelia pavojų žmonių saugumui, jų turtui, pastatams, eismo ar skrydžių saugumui, arba kai darbai yra būtini vykdant svarbius infrastruktūros projektus, pavyzdžiui, remontuojant ar tiesiant valstybinės reikšmės kelius.

Nors privatiems želdynams šis draudimas oficialiai netaikomas, gyventojams rekomenduojama laikytis atsakingo elgesio ir paukščių perėjimo laikotarpiu netrikdyti gamtos. Prieš genint ar kertant medžius ir krūmus patariama įsitikinti, kad juose nėra paukščių lizdų. Tokia atsakinga praktika prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir padeda apsaugoti paukščius, kurių populiacijos daugelyje Europos šalių pastaraisiais dešimtmečiais mažėja. Lietuvoje kasmet peri milijonai paukščių porų, todėl jų apsauga yra svarbi ne tik gamtosauginiu, bet ir ekologinės pusiausvyros požiūriu.