Paryžius peikia, o Berlynas giria ES sprendimą imti taikyti susitarimą su MERCOSUR
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį pareiškė, kad Europos Komisijos (EK) sprendimas laikinai taikyti prekybos susitarimą su Pietų Amerikos MERCOSUR bloku jam buvo „nemaloni staigmena“.
„Prancūzijai tai yra staigmena, ir dar nemaloni“, – sakė E. Macronas kartu su Slovėnijos ministru pirmininku Robertu Golobu.
„Europos Komisija priėmė vienašališką sprendimą laikinai taikyti susitarimą su MERCOSUR, nors Europos Parlamentas dėl jo dar nebalsavo“, – pareiškė jis.
Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministras pasveikino Europos Sąjungos (ES) sprendimą laikinai įgyvendinti susitarimą, kurį jis pavadino istoriniu.
Žengus šį žingsnį, „abiejų žemynų įmonės ir žmonės pagaliau galės pasinaudoti didesne gerove ir augimu“, įraše platformoje „X“ teigė Johannas Wadephulis (Johanas Vadefulis).
„Vokietija nenuilsdama dirbs, kad padėtų išnaudoti visą šio istorinio susitarimo potencialą“, – pabrėžė jis.
EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) anksčiau penktadienį pranešė, kad blokas įgyvendins milžinišką prekybos susitarimą su MERCOSUR, kol lauks aukščiausios instancijos teismo sprendimo dėl jo teisėtumo.
Šis Briuselio žingsnis, apie kurį paskelbta po to, kai Argentina ir Urugvajus ketvirtadienį ratifikavo susitarimą, žengtas nepaisant Prancūzijos pasipriešinimo.
„Komisija dabar pradės laikiną taikymą“, – Briuselyje sakė U. von der Leyen, primindama, kad valstybės narės suteikė ES vykdomajai valdžiai įgaliojimus tai daryti.
„Laikinas taikymas pagal savo pobūdį yra laikinas, – pažymėjo ji. – Susitarimas gali būti visiškai sudarytas tik tada, kai Europos Parlamentas duos savo sutikimą.“
Ji pasveikino dviejų Pietų Amerikos šalių atliktą ratifikavimą kaip gerą žinią.
EK dabar oficialiai pasikeis informacija su MERCOSUR šalimis, o praėjus dviem mėnesiams po šių mainų prasidės laikinas taikymas, žurnalistams sakė ES prekybos atstovas spaudai Olofas Gillas (Olofas Gilas).
Susitarimui vis dar reikia Europos Parlamento narių pritarimo, kurie sausio mėnesį, praėjus kelioms dienoms po pasirašymo, perdavė jį ES aukščiausios instancijos teismui.
Prancūzija vadovavo opozicijai prieš šį susitarimą ir nesėkmingai bandė jį blokuoti dėl susirūpinimo savo ūkininkais, kurie baiminasi, kad juos nukonkuruos pigesnės prekės iš Brazilijos ir jos kaimynių.
Susitarimas tarp ES ir keturių MERCOSUR bloko steigėjų – Argentinos, Brazilijos, Paragvajaus ir Urugvajaus – buvo rengiamas ketvirtį amžiaus.
Susitarimu sukuriama viena didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų ir panaikinami muitai daugiau nei 90 proc. prekybos tarp dviejų blokų, kurie kartu sudaro 30 proc. pasaulio BVP ir vienija daugiau nei 700 mln. vartotojų.
Ūkininkai visoje Europoje lieka neįtikinti ir protestuoja, įskaitant Ispaniją, kur anksčiau šį mėnesį jie surengė protestą prieš šį susitarimą.
Tačiau EK tvirtina, kad ji visiškai atsižvelgė į jų susirūpinimą, patvirtindama daugybę apsaugos priemonių savo gamintojams.
U. von der Leyen pabrėžė, kad susitarimas suteikia „nesuskaičiuojamų galimybių“.
Ji pridūrė: „Tai leidžia mūsų mažoms ir vidutinėms įmonėms pasiekti rinkas ir mastą, apie kurį anksčiau jos galėjo tik svajoti.“
Pagrindinis Pietų Amerikos grupės eksportas į ES apima žemės ūkio produktus ir mineralus, o 27 šalių blokas eksportuotų mašinas, chemikalus ir farmacijos produktus su mažesniais mokesčiais.