ŽŪM užsimojo didinti ūkininkų kontrolę, siekiant esą išvengti iki 10 proc. galimos baudos iš Briuselio

Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės (jai vadovauja ministras Andrius Palionis) posėdyje aptarti klausimai atskleidė esą rimtas rizikas visam šalies žemės ūkio sektoriui – nuo galimos Europos Komisijos finansinės sankcijos iki būtinybės peržiūrėti technikos įkainius ir aiškiau komunikuoti investicinių lėšų paskirstymą.

Didžiausią susirūpinimą kelia deklaruojamų plotų teisėto žemės valdymo užtikrinimas. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), tikrindama paramos tinkamumą, gali pareikalauti pateikti žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, jeigu jų nėra VĮ Registrų centro ar Žemės ūkio duomenų centro registruose. Problema išlieka aktuali: Lietuvoje vis dar paplitusios žodinės nuomos sutartys, taip pat nemažai atvejų, kai paveldėtojai nėra tinkamai įforminę nuosavybės teisių. Tokiose situacijose ūkininkai rizikuoja ne tik netekti tiesioginių išmokų, bet ir sukelti sisteminę riziką valstybei.

Jeigu Europos Komisija konstatuotų, kad Lietuva neužtikrina išmokų mokėjimo tik už teisėtai valdomą žemę, galėtų būti taikoma 5–10 proc. finansinė korekcija nuo visų metinių išmokų sumos. Atsižvelgiant į tai, kad kasmet Lietuvos žemės ūkiui iš ES fondų skiriama apie 700 mln. eurų tiesioginių išmokų ir su plotu susijusios paramos, potenciali sankcija galėtų siekti 35–70 mln. eurų per metus. Tai reikštų ne pavienių ūkių, o viso sektoriaus finansinį smūgį.

Posėdyje taip pat diskutuota dėl Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo skirtingiems dirvožemio tipams ir ploto nustatymo metodikos tobulinimo. Ši metodika naudojama vertinant investicinius projektus pagal ES paramos priemones – technikos darbinis plotis, galia ar našumas susiejami su deklaruojamu žemės plotu ar gyvulių skaičiumi. Tikslas – išvengti nepagrįstų investicijų ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Tačiau ūkininkų atstovai akcentavo, kad metodika turi geriau atspindėti realias ūkio sąlygas ir rinkos situaciją, ypač atsižvelgiant į technologijų pažangą bei ūkių specializacijos skirtumus.

Ne mažiau aktualus klausimas – fiksuotų technikos įkainių dydžiai. Šie įkainiai taikomi siekiant supaprastinti administravimą ir sumažinti projektų vertinimo naštą, tačiau praktikoje neretai lemia, kad ūkininkai renkasi pigesnę, ne visada optimaliausią ar ilgaamžiškiausią techniką, kad „tilptų“ į nustatytas ribas. Ministerijos atstovai informavo, kad įkainiai, kaip ir kasmet, bus indeksuojami atsižvelgiant į kainų pokyčius, o ateityje planuojama plėsti įkainių sąrašą, taip sudarant lankstesnes sąlygas investicijoms.

Atskirai paaiškinta ir situacija dėl daugiau kaip 20 mln. eurų, papildomai skirtų trijų populiarių 2024–2027 m. Lietuvos kaimo plėtros strateginio plano investicinių priemonių paraiškoms. Ūkininkų bendruomenėje kilus klausimams dėl „naujų“ lėšų atsiradimo, ministerija patikslino, kad bendras biudžetas nebuvo padidintas. Papildomas finansavimas skirtas iš nepanaudotų ar kitose priemonėse susidariusių likučių, siekiant finansuoti paraiškas, surinkusias vienodą balų skaičių, tačiau anksčiau negavusias pakankamo finansavimo. Tai vidinė lėšų rokiruotė, o ne papildomas finansinis injekavimas į sistemą.

Aptarti klausimai rodo, kad artimiausiu metu sektoriui teks spręsti ne tik konkurencingumo ir investicijų efektyvumo, bet ir bazinius teisinio aiškumo klausimus. Netvarkingi žemės valdymo dokumentai ar nepakankamai tikslūs administravimo instrumentai gali turėti dešimčių milijonų eurų pasekmes visos šalies mastu.