Žirgų augintojas Algirdas žiemą paverčia švente

Žirgininkas Algirdas Motiejūnas – vienas geriausių Lietuvos artojų, Vytauto keliais jojęs, savo žirgą Juodojoje jūroje girdęs, žmones su brika vežiojęs į atlaidus. Žiemą Algirdas visus norinčius kviečia pasimėgauti ypatinga pramoga – pasivažinėjimu žirgų traukiamomis rogėmis.

Nors toks pasivažinėjimas kai kam gali pasirodyti kaip tikras iššūkis, iš tiesų tai itin smagi ir įsimintina atrakcija. „Kai žiemos būdavo geros, lėkdavome ir ežero ledu. Dabar, jei tik yra sniego, reikia skubėti pasidžiaugti – netrukus jo gali ir nebelikti“, – sako Algirdas.

Žirgus šlavantiškis myli nuo pat mažens – pirmą kartą ant žirgo jis užsėdo būdamas penkerių. Nuo tada su jais nebesiskiria, nors šiandien Algirdui jau per septyniasdešimt. Tačiau žirgai jam ir dabar palaiko draugiją, o kartu kviečia ir kitus patirti bendrystę su šiais kilniaširdžiais gyvūnais.

Visus norinčius Algirdas vežioja žirgų traukiamomis rogėmis. Kai į Šlavantus suvažiuoja miesčionys, ieškantys kitokių pramogų nei mieste, visi suguža pas jį. Žino, kad Algirdui – tikras malonumas su rogėmis kinkytomis žirgais pralėkti po Šlavantų apylinkes, papasakoti būtas, o kartais ir paties sugalvotas istorijas, pasidalyti gyvenimo išmintimi. Smagaus juoko čia netrūksta.

Algirdas nė vienam neatsako – kas užsuka į jo kiemą ir paprašo, tą ir veža. „Turiu savo maršrutuką, juo ir važiuojame. Sustojame, arbatos atsigeriame – kas ko nori“, – pasakoja jis. Džiaugiasi, kad rogės visada pilnos miesto ponių, panelių, vaikų, o ir vyrai neatsisako šios pramogos. „Visiems patinka“, – tvirtina žirgininkas.

Bičiuliams Algirdas dar ir pirtelę užkuria. „Oi, visko čia mes prisigalvojame“, – šypsosi. Važiavusieji džiaugiasi neišdildomais įspūdžiais – Šlavantų apylinkės išties gražios, o pasivažinėjimas rogėmis per baltą žiemos peizažą nuteikia ypač pakiliai.

„Vežu, kiek įmanydamas – kas tik nori. Šiemet net du žmonės iš Amerikos atvyko pasivažinėti rogėmis“, – pasakoja Algirdas. Kiti jo svečiai – kaimynai, į kaimą suvažiavę iš Kauno ar Alytaus.

Prisiminęs praeitį, Algirdas pasakoja apie Lazdijų žirgininkų klubo organizuotus žiemos žygius – miško keliukais ir net ežero ledu. „Šaltukas spausdavo, tai moteris rogėse apklodavome kailiniais“, – juokauja jis. Tokie žygiai po apsnigtą miško pasaką palikdavo prisiminimus visam gyvenimui. Jie vykdavo ne tik mūsų krašte, bet ir Kernavėje – tai graži Lazdijų žirgininkų klubo tradicija.

Šiemet Lazdijų žirgininkų klubo nariai jau spėjo pakinkyti žirgus ir pralėkti snieguotais miškais. „Skubėkite, atvykite – pralėksime su rogėmis, nes tuoj sniego nebeliks“, – gerokai jaunesnius už save ragina Algirdas, kviesdamas pasidžiaugti tikra žiema.

Dineta Babarskienė ("Dzūkų žinios")