Siūloma kaimiškų teritorijų žemę perduoti valdyti savivaldybėms

Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr. Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr.

Aplinkos ministerija parengė ir suinteresuotoms institucijoms teikia derinti Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisas, numatančias visos valstybinės žemės perdavimą savivaldybėms.

„Šių metų pradžioje sėkmingai perdavėme savivaldybėms valdyti žemes, esančias miestų ir miestelių teritorijose. Ši reforma leido savivaldybėms savo nuožiūra disponuoti joms patikėta valstybine žeme: sudaryti šios žemės nuomos sutartis, formuoti sklypus, nustatyti servitutus, plėsti miestų rekreacines zonas, planuoti statybas, atlikti atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje apskaičiavimus. Dabar tai ketiname padaryti ir su visa valstybine žeme“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Apie žemės reformos tęstinumą kalba ir Lietuvos savivaldybių asociacija. irgi pripažįsta būtinybę visos valstybinės žemės valdymą perduoti vietos savivaldai.

„Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba mato tai kaip logišką kitą žingsnį žemės reformoje. Visos valstybinės žemės valdymas vietos lygiu suteiks daug galimybių efektyviau ir pilnavertiškiau įveiklinti žemę gyventojų ir verslo poreikiams. Tačiau ne mažiau svarbu šioms galimybėms tinkamai pasirengti – savivaldybės tikisi, kad pirmiausiai bus patobulinti ir dabartiniai valstybinės žemės administravimo miestuose ir miesteliuose procesai: suderinti savivaldybių ir Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai, strateginiai žemės disponavimo klausimai palikti spręsti savivaldybių taryboms, o procedūriniai – deleguoti administracijoms, ir kiti“, – sako LSA l.e.p. prezidentas Audrius Klišonis.

Įstatymų pataisose taip pat siūloma supaprastinti procedūras, kuomet savivaldybių tarybos priima sprendimus išnuomoti valstybinę žemę ar ja leisti naudotis neatlygintinai. Šiuo metu jau patvirtintus sandorius turi peržiūrėti Nacionalinė žemės tarnyba, kuri pateikia savo išvadas. Iš maždaug 150 pateiktų išvadų šiemet maždaug ketvirtadalis buvo neigiamos, daugumoje atvejų dėl sandoriuose padarytų techninių klaidų. Tokiu atveju savivaldybių tarybos turėdavo ištaisyti nurodytus trūkumus ir priimti naujus sprendimus, kurių pagrindu ir iš naujo sudaryti sandorius.

Todėl parengtose pataisose siūloma numatyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba įvertintų ne jau atvirtintus sandorius, o jų projektus. Tuomet sandorių sudarymas taptų greitesnis, būtų labiau užtikrinti žemę norinčių išsinuomoti ar siekiančių sudaryti panaudos sandorius asmenų teisėti lūkesčiai.

Savivaldybėms nebūtų perduodama ta valstybinė žemė, kuri patikėjimo teise jau perduota kitiems subjektams.

Šių metų pradžioje baigus žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos  pirmąjį etapą, savivaldybėms perduota daugiau kaip 112 tūkst. ha valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose (55 tūkst. sklypų, 67 tūkst. ha nesuformuotų valstybinės žemės plotų). Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių  bei nesuformuotos valstybinės žemės plotų perduota Vilniaus miesto savivaldybei – 7 136 sklypai ir 7 756 ha.

Šios Aplinkos ministerijos siūlomos pataisos įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d.

Pastabas ir pasiūlymus dėl parengtų įstatymų pakeitimų galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki rugsėjo 30 d.

Aplinkos ministerija

Video