Valstybės kontrolierė: 2022–2024 metais nepanaudota 40–65 proc. maisto rezervui skirtų lėšų

Ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu naudojamo valstybės rezervo, kurį sudaro maisto produktai, medicinos, susisiekimo ir civilinės saugos priemonės, auditą atlikusios Valstybės kontrolės vadovė Irena Segalovičienė sako, jog 2022–2024 metais liko nepanaudota 40–65 proc. šioms atsargoms skirtų lėšų, be to, Lietuva neturi ilgalaikio jų kaupimo plano. 

„Lėšų panaudojimas rodo, kad nebuvo iš tikrųjų tam skiriamas tinkamas dėmesys. Nuo 2022 metų iki 2025 metų išleista yra 12,6 mln. eurų, tačiau pasižiūrėjus į tokius aiškius lūžio taškus – tai yra 2022 ir 2023 metus, kuomet valstybė tikrai turėjo susiimti matydama baisią invaziją Ukrainoje, matome, kad 2022 metais buvo nepanaudota 65 proc. rezervui skirtų lėšų, 2023 metais – 58 proc., 2024 metais – 37 proc. rezervui skirtų asignavimų“, – pirmadienį LRT radijui sakė I. Segalovičienė.

„Netgi dalis jų (nepanaudotų lėšų – BNS), pavyzdžiui, paskutiniais 2024 metais – 25 proc. iš tų nepanaudotų lėšų tiesiog perskirstytos institucijų reikmėms“, – pridūrė ji.

Anot valstybės kontrolierės, nebuvo sukurtas ilgalaikis planas, kuris užtikrintų valstybės atsargų kaupimo tęstinumą grėsmių akivaizdoje, o fokusuojamasi į trumpalaikius metinius planus, todėl kaupiama „iš akies“. 

„Visi sako, kad trūksta pinigų, tačiau mūsų auditas parodė, kad būdavo nepanaudojami pinigai – apie pusę rezervui skirtų pinigų. Lygiai taip pat ir savivaldybės turi nepanaudotus kelis šimtus milijonus eurų. Pinigų valstybėje yra, tačiau klausimas yra valdymo, sprendimų, nuoseklumo, planavimo“, – sakė valstybės kontrolierė.

Be to, jos teigimu, maisto kaupimo tikslai nėra įvykdomi: „Maisto atsargų sukaupimo užduotys 2024 metais buvo įvykdytos tik 17 proc., tai tikrai mes negalime sakyti, kad turime viską, ko mums reikia.“ 

Anot I. Segalovičienės, trūkumų esame ir logistikos bei maisto saugojimo srityje.

„Šiandien mes matome labai aiškiai, kad reikia labai rimto dėmesio decentralizavimui sandėliams (...). Turi būti ir logistika sutvarkyta iš sandėlių į konkrečias vietas. Šiandien jokio plano valstybė neturi, kaip ji elgsis šitoje vietoje“, – sakė valstybės kontrolierė. 

Tuo metu medicinos, susisiekimo ir civilinės saugos priemonių rezervo situacija, anot jos, gerėja: „2023 metais mes turėjome sukaupę 25 proc. medicinos priemonių atsargų, dabar turime 50 proc.“ 

I. Segalovičienė teigia, kad pasirinktas maisto produktų rezervavimo būdas, atsižvelgiant į jų vertę ar svorį, bet ne į tūrį ir užimamą plotą, nėra finansiškai efektyvus.

„Ar pirkti, ar sandėliuoti, ar rezervuoti – viską sprendžia skaičiavimai ir iš tikrųjų norėtųsi, kad būtų grindžiami tikrai rimtu efektyvumo ir scenarijų grėsmių scenarijų vertinimu“, – teigė ji.

Pasak valstybės kontrolierės, savivaldybės nekaupia maisto rezervo galimos krizės atveju, nes tam reikia geresnio teisinio reglamentavimo: „Šiuo atveju reikia labai aiškiai įteisinti aukšto lygio dokumentuose dėl ketvirtos-šeštos dienos, nes dabar iš tikrųjų vienos interpretuoja, kad tai yra joms pareiga, kitos sako, kad ne.“

Mindaugas Sinkevičius: iki kadencijos pabaigos klausimas bus išspręstas

Savo ruožtu Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad jeigu šiuo metu nėra skiriama pakankami lėšų įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas, prie finansavimo klausimo bus grįžta.

„Aš galiu patikinti, kad po keturių (trejų – BNS) metų nagrinėti nebus ką, nes bus klausimas išnagrinėtas ir išspręstas“, – pirmadienį sakė M. Sinkevičius.

Praėjusią savaitę jis teigė, kad auditorių tyrimas parodė, jog valstybė negalėtų pasirūpinti savo piliečiais iškilus krizei ir pareiškė, kad tai yra nusikalstamas aplaidumas bei žada pradėti tyrimą dėl jo valdymo.

„Aš manau, kad jau yra turbūt pavedimas teisininkams ir pasižiūrėsime iš tikrųjų, ar galima ir yra perspektyvos kreiptis dėl viešo intereso gynimo į Generalinę prokuratūrą“, – pirmadienį teigė valdančiųjų lyderis.

Savo ruožtu Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis sakė, jog savivaldybėms reikia „tikslaus algoritmo iš Žemės ūkio ministerijos“ ir papildomų pinigų, kad savivaldybės ekstremalios situacijos metu būtų pasiruošusios aprūpinti gyventojus maistu ketvirtą-šeštą dienomis.

BNS rašė, kad Valstybės kontrolė nustatė, jog rezervo kaupimo ir tvarkymo sistema neužtikrina, kad jis būtų pakankamas, tinkamas ir prireikus operatyviai pristatomas į reikiamą vietą. Už valstybės rezervą atsakingoms institucijoms Valstybės kontrolė pateikė 16 rekomendacijų.

Premjerė Inga Ruginienė praėjusią savaitę sakė pavedusi pernai sukurtai žemės ūkio ministro Andriaus Palionio vadovaujamai Maisto tarybai pavasarį suformuoti siūlymus, kaip būtų galima patobulinti valstybės rezervo formavimą.  

I. Ruginienė pasiūlė keisti rezervo tvarką ir daugiau produktų pirkti iš ūkininkų, o baigiantis jų galiojimui – aukoti nepasiturintiems. Anot jos, taip norima mažinti maisto švaistymą, taip pat skatinti vietos verslus ir ūkininkus bei teikti pagalbą nepasiturintiems.

A. Palionis teigė palankiai vertinantis siūlymą daugiau produktų rezervui pirkti iš ūkininkų, tačiau, anot jo, tam reikia daugiau pinigų.

Savivaldybių asociacijos prezidentas teigė, jog dėl lėšų trūkumo visiškai aprūpinti gyventojus maistu tris dienas negalėtų nė viena savivaldybė, o rezervavimo sutartis turi tik dalis savivaldybių.

Maisto tarybos narys, „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius anksčiau sakė, kad sudarant 2026 metų valstybės biudžetą taryboje nebuvo tariamasi dėl papildomo finansavimo rezervui ar jo sandėlių įrengimui.

Valstybės rezervas naudojamas ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.